Gimtadienis Vikingų kaime

Kadangi rašydama apie 7-mečio dovanas, pasižadėjau aprašyti puikią patirtį „Vikingų kaime”, su malonumu tęsiu savo pažadą. Ir negalvokite, kad vikingų gimtadienio tema tinka tik berniukų šventėms. Vikingas Mindaugas patikino, kad per jo patirtį buvo tik viena mergaitė, kuri nedalyvavo šventėje, visos kitos puikiai įsitraukia ir dalyvauja kaip lygios su lygiais. Mūsų patirtis liudijo tą patį.

Man asmeniškai jaukiausi gimtadieniai būna namuose arba kažkur parke, kur tavęs neriboja gimtadienio laikas, kuris, kiek pastebėjau kasmet linkęs trumpėti. Jei anksčiau buvo normalu gimtadienį komercinėje erdvėje švęsti 4 – 4,5 val., dabar jau dažnai tegauni 3 valandas ir jau ties 2 val. 50 min mindžikuoja šalia, prašo būti susipakavusiam ir kone išėjusiam pro duris, nes ateina kiti. Tad, kai vyriausias vikingas Mindaugas pasakė, kad jų kaime programa tęsis apie 1,5 val., o dar 2,5 val. turėsime ramaus ir gražaus laiko pavėsinėje tortui, pabendravimui ir nusimaudymui šalia tekančioje Širvintos upėje – ėmėm šį pasiūlymą nesidairydami.

Mamų didžiausias noras gimtadieniui, vykstančiam po atviru dangumi – kad nebūtų vėjo ir lietaus. Aš ne išimtis. Deja, tąkart su Perkūnu susitarti nepavyko ir tik prasidėjus gimtadieniui pabiro dangus. Bet žinot ką? Tobulai ir įdomiai „sukalta” programa nubraukė tą lietų, vaikai buvo išsišiepę, dailiai aprėdyti, apginkluoti ir užimti aktyvia veikla.

Karinė vikingų programa prasidėjo karžygių instruktažu, jubiliatą paskelbiant vikingų vadu, išrenkant 5 artimiausius jo karius ir visiems leidžiant pasimatuoti ypatingus vikingų šarvus, šalmus, pakilnoti jų ginklus.

Po jų sekė grumtynių ir kautynių inscenizacija. Lietus plovė kaip reikalas, tačiau viskas buvo puikiai. Itin smagi buvo iečių svaidymo rungtis – mėtė visi: ir mergaitės, ir berniukai, ir mamos 🙂

Vaikams išeikvojus energijos, visi buvo pakviesti vaišių. Susėdo jaunieji vikingai troboj be langų ir elektros prie didelio medinio stalo. Autentika! Ne kitaip 🙂 O stalas nukrautas tikrai ne čipsais, kola ar keksiukais, o teminiais gardėsiais. Čia turiu paminėti, kad man asmeniškai labai svarbu šventės vientisumas. Kai jas rengiu, siekiu, kad tiek programa, tiek dekoras, tiek maistas suskambėtų vienos temos nata. Šįkart man buvo lengva, nes vikingų trobesiai, laužas, indai, apranga – buvo dekoras. Maistą užsakėme vietinį – tad irgi buvo ypatingas ir savitas.

Mes kelios mamos nesustodamos maukėm gilių kavą, klausinėjom šeimininkės jos gaminimo paslapčių. Negaliu dabar pasakyti, ar taip gardu buvo, ar jau labai norėjosi kažko šilto, bet visos pasižadėjom bandyti tą kavą namie virti. Kaip tik juk gilių metas panosėj. Dar ant stalo buvo patiektas šviežias naminis varškės sūris su medumi, duonelės su sviestu ir linų sėmenų spirgyne, duonelės su dilgėlių sėklomis, skrudinti kviečiai vikingų popkornu vadinami, dar pilno grūdo blynai kepti ant laužo su medumi, riešutų ir aguonų pagardu. Gal dar kažkas, bet jau nepamenu, nes apsalo širdis ir tiek.

Vaikai prie stalo niekad neužtrunka. Prie jo paliko savo mama ir tėčius, o patys išdundėjo į lankininkų treniruotę. Tie lankai – tai kažkas užburiančio. Noras šauti ir pataikyti, rodos, toks pat įgimtas kaip kvėpuoti.

Šventės pabaigoje visi draugai stojo ratu aplink Vėją, gėrė iš rago, linkėjo ir liejo po lašą motinai žemei. Taip, tai šventės režisūra, bet kažkokia jauki ir artima, netradicinė ir nuoširdi, nes aplink buvo artimi ir brangūs žmonės, Vėjo šeima ir draugai.

O va po to tai jau buvo viso ko kulminacija. Septynmetis jaunuolis buvo pastatytas ant didelio vikingų skydo pakeltas ant jo į orą. Apsuko jį stovintį 7 kartus aplinkui ir dar kilstelėjo arčiau dangaus. Ceremonijos metu net šiurpuliukas per nugarą nubėgo.

Afterpartis vėl vyko lynojant lietui: buvo pilna karstynių, kuriomis galėjo ropštis ir karstytis vaikai. Daug erdvės žaidimams, ožkos, kurios buvo prišertos reikia nereikia :). Žinoma, mūsų pirminis planas išsimaudyti Širvintoj nutekėjo kartu su jos vandeniu, bet nieko – bus dar tų kartų.

Iki paskutinio kasnio buvo suvalgytas braškių (rugjūčio pabaigoj!!!) tortas ir ypatingas Manto migdolų pyragas. Visi grįžom pašventę, pasibuvę ir laimingi. Rekomenduojam!

Praktinė informacija. Šventės programa- 150 eur. Vikingų vaišės – 30 eur. Taip, pasitaupyti reikia iš anksto, bet patirtis nepalyginama su žaidimų kambariu. Vieta Širvintų rajone, 50 km nuo Vilniaus. Gimtadienius švęsti galima labiau šiltuoju metų laikų. Žiemą Vikingų kaimo šeima organizuoja edukacijas mokyklose. Pasikvieskite! Jie tikrai puikūs!

Su meile, Renata