Blogiausios mano dovanos

Vis pasidalijame geromis dovanų idėjomis. Bet šįsyk aš – apie nevykusias dovanas. Nebijokite, draugai, apie savo dovanotas, ne apie gautas. Kitaip tariant, mano dovanų klaidos, iš kurių galima pasimokyti. Ir apie tai, ar originali dovana visada gerai.

Perdėtas originalumas

Kažkada padovanojau savo mylimai tetai obuolių pašildytuvą. Tuomet man tai atrodė išmonės ir originalumo viršūnė. Mat mano teta negali valgyti šaltų obuolių – jai tuoj pat užgula balso stygas. Ir štai kažkurioje indų parduotuvėje randu jai tinkantį stebuklą! Padedi ant keramikinio paduko obuolį, po juo – uždegi arbatinę žvakutę ir obuoliukas palaipsniui sušyla. Kuo bloga dovana, sakysite? Tuo, kad nebūtina ir nereikalinga. Na ir kas, kad originali. Nesu nė sykio mačiusi tetos jo naudojant (ir nesistebiu:). Per tą mūsų originalumą žmonių namai nusėti niekad nenaudojamais ar kartą metuose ištraukiamais daiktais: sumuštinių keptuve, dešros ir duonos pjaustykle, fondiu indais, kiaušinių virtuvu ar pan. Vienintelis geras šios dovanos aspektas – galvojimas apie žmogų: kad tau rūpi, jog žmogui neužkimtų balsas valgant šaltus obuolius.

Kai dovanoji žinovui neišmanydamas

Kažkada jau lyg esu minėjusi savo labiausiai nevykusios dovanos topą. Kai norėdama savo mylimam žmogui pažinties pradžioje įteikti dovaną (dabar jau nebepamenu, gimtadieniui ar Kalėdoms). Žinojau, kad jam patinka tokia sunkesnė muzika, metalas ir pan. Ir vienoje degalinėje pamačiau stovą su CD – o vienas viršelis – na iš akies traukta sunki muzika:) Rūstaus veido vyrai, odiniais drabužiais, ilgais plaukais. Metalas. Pamaniau sau. Ir nupirkau tą albumą dovanų. Mano meilė išpakavo dovaną ir nemokėdamas meluoti išsišiepė iki ausų: “O! Def Leppards! Mano sesei patiks:)”. Moralas vienas – neišmanydamas profui vargiai ar įtiksi, net jeigu jis mokės meluoti gražiau už mano vyrą.

Kažkada gerai pasakė Emanuelis apie kavos dovanojimą kavos žinovui – tai panašiai yra ir su visomis sritimis, profui arba ekspertui dovanoti jo srities dovaną, dalykas rizikingas, reikia būti gerai pasikausčius arba pasitarti, arba žinoti svajonę.

Dovanoti vaikams minkštos plastmasės arba klykiančius žaislus

Pirma dovana, kuri iškyla atmintyje apie dovanas vaikams, su kuriomis prašoviau – tai plastikinis vėžlys su rūšiavimo kaladėlėmis. Kažkokiu būdu, mūsų mažas vaikas sugebėjo gauti dovanų net du tokius vienodus vėžlius – jis garsiai grojo įvairias melodijas, žaižaravo skirtingomis spalvomis ir, tiesą sakant, vaikui labai patiko. Bet mamai – nelabai. Jau nekalbant apie du vienetus. Todėl nusprendžiau – negi mesi daiktą, padovanosime kitam pypliui. Kaip tik buvo vienos bičiulės vaiko gimtadienis. Ir kaip man buvo vėliau gėda. Pirma – dėl to, kad perdovanojau dovanotą dovaną. Antra – dėl to, kad pati tokios dovanos tam vaikučiui nebūčiau išrinkusi. Trečia – kad ta dovana taip netiko šeimai, kuri linkusi į ekologiją, gamtą ir ramybę.

Nelabai pritariu minkštos, lengvai lūžtančios plastmasės žaislams (tokių apstu parduotuvėse ir turguose). Ant tokio žaislo užmynus (o vaikai viską mėgsta traiškyti, laipioti), galima skaudžiai susižeisti. Be to, tos dovanos su baterijomis (kurias vis tenka keisti!) kelia triukšmą, kurio namuose su mažyliu ir taip per akis: barškantys puodai, žyrančios medinės kaladėlės, trankomos mašinytės. Tad tolerancijos papildomiems sintetiniams garsams jau tėvams lieka nedaug.

Prastos originalų kopijos

Dar viena dovana – tikrai patenka į nevykusių dovanų topą, nes ji pravirkdė vaiką… Sūnui labai patinka lego. Turime jų gal kokias penkias dėžes… Na ir, aišku, gimtadieniui vaikas vėl svajojo apie konstruktorių, suprask, lego. Bet vėl koją pakišo originalus požiūris: atsirado kažkoks konstruktorius labai panašus į lego, bet įdomesnis – su led lemputėmis (vaikams gi žiauriai patinka viskas, kas šviečia ir žybsi). Išrenku malūnsparnį. Kaina – beveik analogiška lego, suprask, nepigus, reiškia, kokybiškas. Dailiai supakuoju.

Venkite originalių produktų padirbinių – dažnai jie sukelia vaikų nusivylimą

Vaikas išpakuodamas dovaną tuoj pat patempia lūpą, pamatęs, kad ne lego. O kai bandydamas konstruoti nesugeba įsprausti nei vieno kubelio – pravirksta… “Kas čia per konstruktorius – neįsideda kaladėlės”. Verkiu ir aš, dėl vaiko skausmo, nusivylimo ir dėl pačiai įsiskaudusių pirštų, bandžiusių suaugusiojo jėga “įsprausti” tas detales į vietas. Tiesa, “Rimi” garbei reikia pasakyti, kad konstruktorius, nors ir išpakuotas, buvo priimtas atgal be jokių priekaištų ar bereikalingų klausinėjimų, kad ir pridūrus, jog daugiau skundų dėl šios prekės nesulaukta.

Žodžiu, visi “Lego” pakaitalai dabar man atrodo įtartini. O jeigu vaikai dėžėje randa netikrą kubelį – tuoj pat jo atsikrato, akimirksniu sugebėdami atskirti.

Dovanoti daiktą, kurio žmogus neturi kur naudoti

Kažkada seniai esu dovanojusi vienai draugei auskarus – buvau įsitikinusi, kad ji prasiverusi ausis, o pasirodo ne.:) Pati esu gavusi dovanų vonios druskos burbulų – nors mūsų namuose dušas.

Pamiršti įdėti baterijas

Dovanojome žaislinę mašiną su pultu. Šiaip klaida ne pati dovana – valdomos mašinėlės vaikams tikrai labai patinka. Klaida, kad prie automobilio nepridėjome baterijų. Gerai, kad tėčio fotoparatas turi įkraunamus elementus, tinkančius mašinytėms – tad krizė buvo greitai išspręsta. Bet pamoka – jeigu dovanai reikia elementų, pridėkite juos prie dovanos.  Tas galioja ne tik žaislams, bet ir kitiems elektroniniams daiktams. 

Jeigu dovana su baterijomis – pasirūpinkite pridėti jas prie dovanos

 

Dovanoti tai, ką žmogus turi

Yra daiktų ar žaislų, kurie nekliūna ir po du. Pvz., vaikui vienodas konstruktorius ar identiška lėlė nesukels tiek dramos, kiek jau turima knyga arba stalo žaidimas. Ir pati esu tokioje situacijoje buvusi, ir pati esu dovanojusi. Bet vaikai gavę knygą, kurią turi, iškart greiti pažerti “aaa, tokią jau turiu….” Mūsų šeimoje susiformavo tradicija tokiu atveju dubliuotas knygas dovanoti vaikų darželio bibliotekai. Dovana neprapuola, o pasitarnauja geram tikslui. Kaip išvengti pasikartojančių dovanų? Geriausia, pasiteirauti tėvų – ar turite/skaitėte tokią knygelę? Ar turite tokį žaidimą? Ir problema išspręsta. Nes kai vaikų šeimoje ne vienas – tikimybė pataikyti nupirkti jau turimą knygą visai didelė, ypač dovanojant knygas, kurios “ant bangos”.

Dėl netikusių dovanų – dažniausiai taip nutinka, kai dovana renkama skubotai arba neįsiklausome į poreikius. Arba – kai bandai atsikratyti pačiai nereikalingu daiktu. Ne veltui yra net prietaras, kad negalima perdovanoti dovanų – viena vertus, gali pamiršti, iš ko daiktą gavęs ir perdovanoti tam pačiam žmogui. Iš kitos pusės – jeigu daiktas atrodo netinkamas, kažin ar verta perleisti nusivylimo estafetę toliau. Verčiau jau tiesiog jį atiduoti – tam, kam jis praverstų arba labdarai, dienos centrui, o gal net parduoti per skelbimų portalą.

Juk galima paklausti, iš kokios operos dovanos džiugintų labiausiai, apie ką svajoja arba pastebėti, ko trūksta namuose, o ir patiems skirti laiko savo ar vaiko svajojamoms dovanoms susidėti į sąrašėlį. Tuomet paklausus kuo nudžiuginti, nebūsite užklupti iš netyčių ir galėsite pagelbėti savomis idėjomis, o namuose nedaugės nereikalingų daiktų ar žaislų.

Linkiu dovanų, kurios džiugina,

Gitana

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Up ↑