Vaišės vasaros gimtadieniui lauke

Išvykstamieji gimtadieniai, ypač gamtoje – tam tikras iššūkis, nes nemažai rakandų tenka gabentis su savimi. Aš dažniausiai susidarau maisto planą, nes nemėgstu nei išmesti maisto, nei kad svečiai liktų gurgiančiais pilvais. 

Gėrimai. Jeigu gimtadienis judrus – vaikui reikia planuoti bent po puslitrį vandens. Ėmiau tik citrinų ir mėtų vandeniui gardinti bei kelis ąsočius. Kai veikla aktyvi ir susijusi su dūksmais (o vaikų žandai nuo šokinėjimo šiaudų batutuose buvo išraudę kaip burokų), geriausiai troškulį numalšina skanintas vanduo, o ne kokie nors limonadai. Nors dar turėjau ir po pakelį sulčių su šiaudeliu, pasigardžiuoti.

Kuo smagesnis gimtadienis – tuo mažiau vaikams rūpi vaišės

Užkandėlės. Laukiant pagrindinio maisto, ant stalo turėtų būti ko „palesti“. Ypač tėvams:) Paruošiau humuso, nupirkau stiklainiuką džiovintų pomidorų užtepėlės ir papjausčiau padėklą daržovių juostelių (morkų, agurkų) bei minkštos duonos. 

Baronkėlės. Arba kitas lengvai transportuojamas, nesūrus ir neprarandantis vaizdo užkandis. Kukurūzų lazdelių dėžutė, taleriai arba šaudyklėlės – mėgstami vaikų ir ne pačios blogiausios sudėties. Tinka riešutai arba trapučiai. 

Braškės ir arbūzas. Vasara – pats metas pasimėgauti sezoniniais vaisiais. Prikrėčiau dubenį braškių, nes per dukros gimtadienį – pats jų metas, pripjausčiau padėklą arbūzo (pirkau didžiulį, bet visą ir sukirtome). 

Pagrindinis maistas. Geriausia vaikų gimtadieniui gaminti tai, ką mėgsta vaikai. Kita vertus, kai gimtadienis lauke, o prieš tai neprisikerta blogų užkandžių – viskas gamtoje valgoma gan noriai. Mūsų atveju, kepėme mėsainius ir keptą marinuotą varškės sūrį. Mėsainius ruošiau pati: jautienos malta mėsa, druska, pipirai, česnakų grūdeliai, o tuomet iš rutuliuko mėsos suspaudi su plokščia lėkštute gana ploną paplotėlį arba galima iškočioti šlapiu kočėlu ir išspausti mėsos apskritimus tarsi didelius sausainius.

Paruoštukus sudėliojau į foliją ir įmečiau į šaldiklį, gamtoje beliko tik iškepti (tuo pasirūpino mūsų šeimos bičiulis). O iškepus jau savitarna: kokybiškas padažas (man idealiausias Kėdainių „Natural“), žalumynai, mėsainių bandelės ir – skanaus. Kirto vaikai išsijuosę. 

Varškės sūrį pamarinavau prieš išvykdama – dėjau rozmarino, sugrūdau kelias skilteles česnako, druskos ir medaus. Niam kaip buvo gardu. Ir šiltas, ir šaltas. Prie sūrio skaniai derėjo prancūziškas batonas, labai skanu ir su tamsia ciabatta.

Desertas – puošnus, minizefyriukais nusagstytas tinginio tortas, labai mėgstamas vaikų, jo beveik niekada nelieka parsivežti į namus. Be to, labai gerai transportuojamas – netįžta, nebyra, o tirpsta tik vaikų burnelėse, ir kas ne mažiau svarbu – patogus valgyti rankomis.

Tinginys – itin vaikų mėgstamas ir labai tinkamas šventėms gamtoje, nelieka nei trupinėlio

Gimtadienio diena pasitaikė karšta – tad kaip gi be ledų: kelios dėžutės ledų ir vafliukai, į kuriuos kaušeliais dėjome ledus bei puošėme guminukais. (Ledus mielai sutiko pasaugoti šaldytuve Šiaudinės salos šeimininkė). Tiesa, ant ledų guminukai ne itin laikosi:) Bet vaikų tas netrikdė – sumaknodavo greičiau nei šie nučiuošdavo nuo ledo.

Tai va, tiek maisto visai pakako ir dar liko. Dar, tiesa, ir bičiuliai šio bei to papildymui atvežė – meliono ir riešutų. 

Na ir žinoma, visada stengiuosi nepamiršti lauknešėlių vaikams: šįkart maišeliuose buvo po žaismingą šokoladuką ir muilo burbulų.

Beje, pastebėjau vieną tendenciją: kuo vaikams gimtadienis įdomesnis, tuo daugiau lieka maisto:) Ir atvirkščiai – kuo nuobodžiau, tuo daugiau norisi slopinti nuobodulį užkandžiaujant. Alkoholio nebuvo, nes pas mus susiklosčiusi nerašyta tradicija, kad vaikų gimtadieniuose jo nebūna (net ir lengvo vyno) ir kažkaip niekam nekliūva.

indų – tokioms progoms turiu du metalinius padėklus, taip pat pirkau paprastų vienkartinių popierinių stiklinių ir medinių šaukštelių. Cukrui įsiberti, užtepėlėms ar kečupui pasemti, nes praktiškai visa buvo valgoma rankomis, kaip ir turėtų būti gamtoje. Beje, turėkite žymeklį vardams užrašyti – taip susitaupo bereikalingai naudojami puodeliai ar lėkštutės.  Ąsočius imu iš namus stiklinius, įvynioju į virtuvinius rankšluoščius (šie taip pat praverčia), kol kas nėra dužę.

Patogu viską statyti į dėžes – kartonines, medines arba kartais aš pasiskolinu talpias vaikų žaisladėžes ir ten viską patogiai susikraunu. Su tokiomis galima patogiai susiruošti į bet kokią išvyką gamtoje.

Smagiai išnaudoti laiką gryname ore, nes jose šventės – vienos geriausių. Idėjų kaip švęsti ir ką padovanoti vasaros mergaitei galite rasti čia.

Linkėjimai,

Gitana

One thought on “Vaišės vasaros gimtadieniui lauke

Add yours

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Up ↑