Įsimintinos dovanos, kurias dovanojau

Staigmena ir galvojimas apie tą žmogų. Turbūt tai būtų žodžiai, kurie jungia visas įsimintinas dovanas. Kartais ta staigmena reiškia, kad užklupsi sveikinamąją išeinančią su chalatu iš dušo, apsivertusia krūva indų ir su apsikakojusiu vaiku ant rankų (taip yra buvę man pačiai), bet –

kaip ten bebūtų, jeigu tai tikri draugai, prieš juos neprivaloma apsimesti geresne nei esi.

Kitas dalykas – sukaktuvininko gali nebūti namuose. Taip irgi yra buvę. Ir yra tekę palikti iškeptą pyragą su puokšte verandoje ir laiptinėje. Bet be rizikos – nėra ir staigmenos.

Kokios dovanos man įsiminė, kurias įteikiau pati? Štai keletas iškylančių atmintyje.

IMG_9795Maisto prekės į namus iš emigracijos sugrįžusiai draugei. Kai brangi draugė grįžta visam į Lietuvą – širdis džiaugiasi ir norisi tai parodyti. Tad su kita brangia drauge sumanėme padaryti jai sutiktuvių dovaną: jos grįžimo dieną, kai turbūt dar nė nebuvo išpakavusi lagamino, į duris pasibeldė „Barbora“ kurjeris, su prekių krepšeliu, kuriame – svarbiausios prekės nuo pastos, kavos, tualetinio iki salotų ir lietuviško alaus – ir šilti žodžiai, kaip mes jos laukiam. Net sugraudinom – nors dovanos nepavadinsi romantiška. O Barborai reikia atiduoti duoklę – nors atrašė, kad tokios paslaugos kaip laiškas vietoje sąskaitos neteikiame – bet „Jums padarysime išimtį“. O gaila, kad neteikiate. Puikus verslo plano papildymas būtų – maisto dovanų krepšeliai. Pamąstykite apie tai.

Iškeptas pyragas ir gėlių puokštė. Šiais laikais, kai visi turi visko, o kai kurie net nežino ko norėti – gėlės ir pyragas – tai, kas „nepamaišys niekada“. Aišku, jų vertė dvigubai sumažėja, jeigu paskambini ir sakai „kada galėsiu atvažiuoti tavęs pasveikinti“. Kita vertus, būti netyčia užkluptai su stirta indų turbūt yra gerokai geriau nei būti tvarkingai ir neturėti draugų, kurie nori ir gali pas tave užvirsti netikėtai. (Nors man dėl tų indų ir bardako vis viena būna truputį gėda…). Be to, jeigu užtinku draugę namie – tai proga kartu išgerti arbatos. 

20160318_152006
Staigmena draugei, palikta terasoje

Krizių valdymo rinkinys. Šią dovaną įteikiau savo bendradarbėms išėjimo iš darbo proga. Kaip žinia, komukacijos darbe patys dažnai spręsdavome krizes – tad tai buvo ir simboliška dovana. Pradirbus, ir maloniai pradirbus, su kolegomis penkiolika metų dar ilgai sapnuoji savo bičiulius ir darbą, norisi kažkaip šiltai atsisveikinti. Tad išeidama paskutinę darbo dieną, tiksliau jau vakarą, ant moterų tualetinio staliuko (pas mus daugiausia moterų), palikau dailią skardinę skrynelę su krizių valdymo reikmenimis: nuo binto, vaistų nuo skausmo, adatos ir siūlų bei pleistrų iki pėdkelnių, higienos reikmenų, rankų kremo ar šokolado. Jau net neprisimenu visko, ką ten sudėjau ir palinkėjimų. Bet dar ilgai kolegės man dėkojo ir minėjo tą dovaną.

Puokštė į namus. Viena mano pusseserė gyvena užsienyje, ji labai mėgsta romantiką ir gėles. Tad sykį nusprendžiau ją nustebinti pasveikindama gyvų gėlių puokšte į namus. Aišku, turbūt ji tikėjosi, kad tai nuo kokio gerbėjo:) Bet buvo labai maloniai nustebinta. Ir net po kažkiek metų nustebino mane dar labiau: vakarieniavome su vyru restorane švęsdami savo gimtadienius, kai sulaukiau kažkokio nepažįstamo vyro skambučio, sako, kad turi man nuo pusseserės arbūzą (ji kartais man perduodavo kokių lauktuvių) – ir netrukus įvirto į restoraną su raudonų rožių puokšte. Aj nesakykit, moteriai visad malonu netikėtai gauti gėlių.

Dešimties metų akimirkos. Vyro gimtadieniui, kuris kažkaip sutampa su mūsų pažinties metinėmis (mat esame gimę tą pačią dieną – ir tai kažkokiu būdu mus surišo:) – padovanojau mūsų įspūdingiausias dešimties metų akimirkas: keliones, įspūdžius, atradimus, pirmąsias nuotraukas. Fotokoliažai – taip pat mano mėgstama dovana, juk mes turime tiek daug brangių nuotraukų su artimais žmonėmis, bet taip retai ir tokia maža dalis jų pasiekia dienos šviesą.

Akmenukai būsimų namų kiemui. Brangios draugės vestuvėms norėjosi prie dovanos dar kažko labai asmeniško ir šilto. Kilo tokia idėja: į dėžutę sudėti daug apvalių gražių pajūrio akmenukų, vestuvių metu kiekvieno svečio paprašėme ant jo surašyti akriliniais dažais po vieną žodį, kas šeimoje būtų svarbu ir pakomentuoti. Daug prisijuokėme ir prisigraudinome svečiams kalbant, o tuomet įteikėme jauniesiems linkėdami, kad įsikurtų išsvajotame name ir išgrįstų šiais akmenukais takelį  (dabar jau tokiame name ir gyvena, reiks paklausti kur akmenukai :).

12 laiškų prenumerata. Tai nėra kažkokia materiali dovana, bet ji man neįkainojama, kaip ir žmogus, kuriam ją įteikiau. Tai yra mano mylima dukterėčia. Dovana dar nesibaigė, kol kas dar tik įpusėjo, bet jai labai patinka ir ji labai laukia tų laiškų, kuriuose esu iki skausmo atvira, nuoširdi, kuriose dalinuosi su ja savo sukauptais patyrimais iš gyvenimo, ir klaidomis, ir džiaugsmais. Kuriuose ją padrąsinu ir pagiriu, nes to taip reikia į paauglystę žengiančiai mergaitei, o ir mums visiems. Tikiuosi, jei ne dabar, tai užaugus, ji įvertins šią dovaną.

Vaikų dienoraštis. Apie tai esu parašiusi atskirą temą – „Subrandintos dovanos“. Ši dovana, nors rengiama jau 8 metus, dar nebaigta ir bus baigta (o juolab įteikta) dar negreit. Greičiausiai, tai bus per vaikų vestuves, o gal net gimus vaikui – nes tada labiausiai pradeda rūpėti, koks aš buvau vaikystėje, kas domino, kaip gimiau, ar sirgau raudonuke ir pan.:)

O kokios Jūsų įteiktos dovanos įsiminė Jums? Pasidalinkite savo patirtimi ir įspūdžiais komentaruose ir padėkite skleisti gerąją dovanų aurą.

Įsimintinų dovanų,

Gitana

3 thoughts on “Įsimintinos dovanos, kurias dovanojau

Add yours

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Up ↑