Kaip šventiškai pasitikti Rugsėjo 1-ąją?

Gal išties turintiems mokyklinio amžiaus vaikų, metai prasideda ne sausio, o rugsėjo 1-ąją. Suruošti, papuošti, pamojuoti, braukti ašarą ir mintyse siųsti visas geriausias bangas savo vaikams ir jų mokytojams. Žinoma, būtinai foto prie mokyklos su gėlėmis ir postas Facebooke ar Instagrame visam pasauliui, nes juk taip gera ir tas pasididžiavimas paprastai siekia bent Marso kalnus. Be to, po metų kitų sulaukti šiltų priminimų iš serijos „kai jie buvo maži” irgi ne maža paskata publikavimui. Tiems, kam tai priimtina.

Apie pasiruošimą ir rugsėjį jau esame rašę čia. Tos idėjos gyvos, aktualios ir puikiai panaudojamos kaskart. Šįkart dar keletas minčių ir tradicijų, kurias galima prisijaukinti, o gal tiesiog naudoti kaip įkvėpimą.

Šiltas žodis mokytojui

Pradėsiu būtent nuo to, nes bent jau aš po šitų karantininių metų labai gerai pajutau, ką reiškia juo būti, ką reiškia mokyti skirtingo lygmens vaikus, prisiderinti prie kiekvieno poreikių. O dar neseniai svečiuose lankėsi draugė, dirbanti mokytoja, tad po naktinių pašnekesių su ja supratau, kaip jiems svarbu tas šiltas, jaukus, o svarbiausia nuoširdus žodis mokytojui. Ir tikrai nereikia klišinių ditirambų, na tų „su pagarba”, „dėkojam už nepailstamą darbą”, „linkime kantrybės ir ištvermės” ir pan.

Nereikia laukti Kalėdų ar metų pabaigos, kad parašyti nuoširdų atviruką, paprastą ar elektroninį laišką mokytojui apie tai, kodėl jūs juo džiaugiatės, ką jis duoda jūsų vaikui, ką vaikas mielai prisimena apie mokytoją. O jei einate į pirmą klasę, savo palinkėjime galite užkoduoti pasitikėjimą mokytoju, paberti pozityvios motyvacijos, pasiūlyti konkrečią pagalbą (pavyzdžiui, rašykite man, jei reikės papildomų rankų rūšiuojant vaikų darbus ir dėliojant juos į segtuvus).

Kaip sako Gitana, Rugsėjo 1-oji – tai puiki proga traukti iš užanties visas sukauptas geras istorijas apie mokytojas, visus vaiko šiltus žodžius, nuoširdų dėkingumą. Tokiame atsakingame darbe padėkos nebūna per daug.

Rugsėjo gėlės

Nedrįsčiau teigti, kad visos mokytojos alpsta nuo rugsėjo puokščių ar žiedų, bet turime unikalią tradiciją pasitikti mokslo metus su gėlėmis mokytojams, tad vertinkime ją ir saugokime. Pasaulio mastu ji unikali mūsų regione, nors ir sukurta sovietmečiu, bet tokia tad mūsų istorija, ir jei tradicija gyva, tikriausiai reikia ją puoselėti. Ir mūsų vaikai, šiuo metu mokydamiesi tarptautinėje bendruomenėje, beveik vieninteliai pro mokyklos vartus žengia su puokštelėmis. Pastebėjome, kad čia mokytojai ypatingai vertina paprastas lauko gėles: gal, kad pačių surinktos, o gal, kad lauko gėlių pačioje Vienoje ne taip ir paprasta rasti.

Jei mokytoja jau yra pažįstama, mokslo metų eigoje vaikai ar artimiau bendraujantys tėvai tikrai gali sužinoti jos mėgstamas gėles rugsėjį. Na, juk visada smagu gauti tai, kas tau patinka, nuo ko širdis dainuoja. Pavyzdžiui, jei aš būčiau mokytoja, tai jau labai laukčiau jurginų, ypač tų tobulų burbulinių.

Ruduo išties turtingas gražiais žiedais – jurginais, astrais, kardeliais… Tiesa, etiketo taisyklės rekomenduoja vengti vazoninių gėlių, nebent žinote, kad tas asmuo išties mėgsta jomis rūpintis. Priešingu atveju – padovanosite naštą, nes augalas gyvas ir juo reikia rūpintis. O jei pastebėjote, kad šventės dieną mokytoja pritrūko vazų ir viską merkia kibiruose, dėkitės mintį omenin ir po mėnesio – mokytojos dienos proga- dovanokite talpią vazą plačiu kaklu. Tai turbūt ypač aktualu jaunoms mokytojoms, kurios dar nesukaupė vazų kolekcijų.

Ne viena klasė jau pamėgo taisyklę, kuomet susitaria nešti vienos rūšies, o kartais net ir vienos spalvos gėles. Šis pasirinkimas gal ne visada atspindi vaiką ir jo pasirinkimą, kas jam gražu, bet tikėtina, mokytojoms daug paprasčiau tvarkyti vienos rūšies gėles.

Knyga – rugsėjo dovana

Berods Austėja Landsbergienė bus įgarsinusi šią idėją, kad vietoj gėlių jai daug mieliau gauti knygų Rugsėjo 1-ąją. Negaliu nesutikti. Man rodos, knyga tokia dovana, kuri tinka bene kiekvienam gyvenimo atvejui, net ir vestuvėms. Tereikia, išrinkti tinkamą.

Knyga mokytojui nebūtinai turi būti edukacinio pobūdžio. Galvokite plačiau. Gal neseniai patys perskaitėte puikų romaną ir taip patiko, kad rekomenduotumėte. Gal girdėjote daug rekomendacijų kažkokiai knygai. O ir keletas vaikiškų ar paaugliškų knygelių (pagal mokytojo kuruojamas klases ir dalyką) puikiai tiks jam klasės bibliotekėlei. Tikiu, kad tokios dovanos išlieka ilgam ir kaskart paėmus į rankas šiltai prisimenamas jį dovanojęs.

O gal pavyks mokytoją įkalbinti susikurti norimų knygų sąrašą ir juo pasidalinti su klasės bendruomene. Tuomet dovaną bus laimė rinkti ir mokytojo dienos proga, ir jo gimtadienio (jei įprasta sveikinti), ir mokslo pabaigtuvių proga.

Štai, pavyzdžiui, čia, Vienoje, viena mūsų draugų šeima dovanojo istorijos mokytojui anglišką R. Šepečio „Tarp pilkų debesų” versiją. Esant toli nuo namų, tas patriotiškumo jausmas visada keliskart stipresnis ir tas noras, kad tavo tautos svarbi ir skaudi istorijos pusė būtų išgirsta, labai gilus. Mokytojas buvo dėkingas ir žadėjo nedelsiant suskaityti

Mergaitės sausainiai mokytojai

Vienais metais mano dukra nusprendė mokytojai Rugsėjo 1-osios proga iškepti sausainių su spanguolėmis. Pati kepė, pati pakavo ir pati išdidžiai dovanojo. Pasakojo, kad mokytoja gardžiavosi ir dėkojo. Paskatinkite, mokykite vaikus kurti šventę patiems. Nuo pat pirmų klasių skiepiju savo vaikams žinią, kad tai yra jūsų mokytojai, kad tai jiems jūs būsite dėkingi už jų darbą, tad jūs ir turite jausti, kad jie svarbūs, norėti juos pasveikinti (arba ne, jei neįkvepia, nepatinka), padėkoti.

Šeimos tradicija – Rugsėjo 1-osios vakarienė

Kai jaunystėje dirbau „McDonald’s” restorane, greitai išmokau, kad Rugsėjo 1-oji – tai pelningiausia diena šiam restoranų tinklui metuose. Stalai būdavo nusėsti nuo pusiaudienio iki gilios nakties. Tėveliai stovėdavo tas nežmoniškai ilgas eiles, laukdami savo vaiko išsvajotos „Happy Meal” pakuotės, o restorano viduje būdavo vos ne karinė padėtis, kuomet dirbdavo stipriausi darbuotojai, gamindavo daug ir visko be perstojo, o šaldikliai ir sandėliai buvo prigrūsti atsargų it karo metais.

Šio restorano gerbėjų ir mes turime namuose bent keturis, bet dar niekad nebuvome ten mokslo metų pradžios proga, nes kaskart prisimindama tas žmonių minias jiems primenu, sakydama: „vaikeliai, patikėkite, nebenorėsite ir valgyti tiek palaukę”. Išties tądien Lietuvoje apskritai nelengva rasti vietą pavalgyti, nes viskas yra užgulama šeimų, tad mes gyvendami Lietuvoje su draugais susiruošdavome ir į pikniką gamtoje, pavyzdžiui, kad ir į mūsų numylėtą Kernavę – toliau nuo viso šurmulio.

Šiuo metu irgi turime vos ne tradicinį Rugsėjo pirmosios restoraną, kur skaniai sukertam po porciją sušių.

Dėžutė – staigmena vaikui

Vokiečiai ir austrai turi tradiciją į pirmą klasę žengiančiam vaikui dovanoti didelę tūtą, kupiną mokslo priemonių ir gardėsių. Tai simbolizuoja naują etapą ir naują vaiko atsakomybę. Tūtos gaminti nebūtina, bet jei idėja artima – galima puikiai adaptuoti ir pritaikyti savo šeimai.

Štai Gitanos dukra prieš savaitėlę klausė: „mama, o bus vėl tos gražios dėžutės pilnos mokyklinių staigmenų?” Principas tas pats, į gražiai dekoruotas dėžutes Gitana paprastai sudeda pieštukus, trintukus ir visa, ko tiems metams reikia. Atsikėlęs šventės rytą vaikas randa  dėžutę su dovanomis, gražią senai matytą uniformą ar naujus rūbelius, ant stalo garuojantį pyragą. Štai jums ir puiki šventinės dienos pradžia. Svarbu, kad būtų ko laukti. Svarbu suteikti džiaugsmo elementą.

Į mokyklą gali suruošti ir krikšto tėvai

Jei esate labai uolus ir nuoširdus krikšto mama ar tėtis, galite vaiko suruošimą į pirmą klasę perimti ant savo pečių. Mes turėjome tokios patirties savo šeimoje su pirmagime, kuomet ji su krikšto mama ėjo rinktis visko pirmai klasei. Žinoma, dukrai tai buvo svarbu ir ypatinga, nes ne kasdieniška, o be to jos teta labai puikiai išmano, kas yra malonūs piešti pieštukai, kuri akvarelė gražiai lieja, o ir teptukai buvo pirkti tokie, kad tarnauja iki šiol, nes yra kokybiški.

Gaublys

Gaublys ar pasaulio žemėlapis – mokslo ir žinių dienai puikiai tinkanti dovana. Tikiu, kad tarnauja ilgai bei būna pravarti, o ir vaiko kambarį puošia, ypač jei šviečia. Patikėkite, turime vieną jau 4 metus ir visada atsiranda poreikis surasti vieną ar kitą valstybę. Kartais net žaidžiame žaidimą, ieškodami šalių ant gaublio. Laimė, Lietuvą jau randa greitai 🙂

Šventiniai sausainiai ar meduoliai

Jei nesate pyragų ir sausainių kepėjai, internete tikrai galima rasti puikiai tą darančių žmonių, kurie sausainius net nupieš su rugsėjo gėlėmis ir užrašais. Dėžutė tokių sausainių tikrai nudžiugins vaiką, nes gi su paveiksliukai, ne tokie kaip visada. ir vėl mažytė šventė. Mes užmatėme dailių meduolių Trys meduoliai FB paskyroje, gal patiks ir jums.

Telefonas

Mes neperkame dovanų kasmet, bet pirmos klasės proga pasveikindavome visus. Mūsų šeimoje, vaikai gaudavo telefoną, nes, kadangi jie vieni pareidavo namo iš mokyklos ir savarankiškai keliaudavo į būrelius nuo pirmos klasės, mums tai buvo būtinybė  matyti, kur jie yra ir su jais susisiekti, jei ką.

Sukurkite mažą šventę savo šeimos ar artimų draugų ryte. Mokslo metai niekada nebūna lengvi ir sklandūs, tad lai jų pradžia būna su geros nuotaikos ir pozityvo užtaisu.

Su meile,
Renata