Saugoti ir dovanoti brangius prisiminimus

Ech, tos moterys… turbūt visgi jos yra didžiausios šeimos ir apskritai svarbių gyvenimo įvykių metraštininkės. Jos nuolat fiksuoja tai, kas svarbu, stengiasi išsaugoti, atsiminti ir perduoti kitoms kartoms. Prisipažinsiu, aš ir esu namie ta, kuri spaudė gipse kūdikių rankutes ir pėdutes, kuri vis dar renka smagiausias dukros sukneles ir deda į ateities dėžę. Esu ta, kuri turi planuose, bet vis niekaip nesutvarko gausybės vaikų piešinių į sistemą, kurią būtų lengva vis pavartyti ir transportuoti.

Šįkart apie tai, kaip išsaugoti, įamžinti brangius prisiminimus ir patirtis, kurias taip mėgstame kolekcionuoti.

Atminų dėželė

Ji paprastai atsiranda drauge su kūdikio atėjimu į šeimą ir į ją pradeda keliauti ligoninės žymelė nuo kūdikio riešo, pirmieji rūbeliai, pirmas čiulptukas, pirmas žaislas, dantų šepetukas, krikšto rūbai bei žvakė ir taip be pabaigos. Turiu bent keturias atminų dėžes – kiekvienam vaikui po savo. Iš pradžių jos buvo mažesnės, po to vis perdėdavau į didesnes, bet kaskart labai miela jas atsidaryti ir peržvelgti. Jas atvėrusi tuo pačiu, padarydavau ir atminų atranką. Pavyzdžiui, jei po penkerių metų nesuskambėdavo širdy varpelis dėl sukandžioto ir nuvalkioto, kad ir pirmo čiulptuko, jis keliavo į šiukšlių dėžę. Laikausi nuostatos, kad tas atminimas, kurį saugau, turi būti mielas ir svarbus net ir bėgant metams, tad tokią atminų dėžių higieną labai rekomenduoju. Beje, dabar galima rasti išties gražių ir jaukių atminų dėželių.

Kolekciniai karoliukai

O čia jau visa atskira karalystė, kur savo istoriją iš Trollbeads karoliukų ant grandinėlės gali pradėti kurti būdama net paaugle, kuomet jau moki saugoti ir branginti atminimą, kada atsiranda pirmieji laimėjimai, pirmoji meilė, pirmas bučinys, mokyklos baigimas. Ir taip per gyvenimą be pabaigos: vaikai, draugystės, kelionės, naujos patirtys, pamatiniai sielos dalykai, kurie norisi, kad būtų šalia.

Be to, tai gali tapti prasminga dovana. Galbūt padovanosite pirmąjį prasmingą karoliuką, kuris savyje saugos palinkėjimą ar prisiminimą, nuo kurio prasidės žmogaus gyvenimo patirčių vėrinys. Beje, prieš keletą metų mano geras draugas susilaukė pirmagimio. Kai artėjo mamos diena, jis manęs klausė, ką padovanoti savo žmonai mamos dienos proga. Pirmoji į galvą šovusi mintis buvo padovanoti mamos karoliuką. Tokia dovana mamai visada turi sentimentalią pusę ir atminimą. Man rodos, jis ta idėja pasinaudojo…

O jei pažįstate žmogų, kuris jau kolekcionuoja šiuos rankų darbo karoliukus, tai kiekviena proga prisiminus galite drąsiai dovanoti dar vieną jų ar kitą juvelyrikos gaminį, nes Trollbeads karoliukų kolekcijos kinta, kuriami vis nauji, tad 100% pataikysite su dovana.

Prisiminiau labai šviežią istoriją. Šį pavasarį mūsų jaunėliui baigiant pirmą klasę, jo puikioji mokytoja papasakojo, kad mokytojauja jau per 30 metų ir kasmet išleisdama klasę (o išleidžia kasmet) ji nusiperka  karoliuką tai klasei atminti. Ir veria tą karoliuką prie kitų, kurie jai primena ir reprezentuoja visus per 30 metų mokytus vaikus. Tuomet, pavasarį, baigiant mokslo metus, ji kalbėjo, kad ši klasė, nepaisant visų karantinų ir nuotolinio mokymo sąlygų, jai buvo tokia ypatinga, draugiška ir nuostabi, kad į savo trisdešimties karoliukų vėrinio kolekciją jos garbei pridės auksinį karoliuką. Jai bekalbant atkreipiau dėmesį į jos vėrinį ant kaklo… , ir išties pamačiau spalvingus karolius, suvertus iš metų, iš vaikų, iš atminimų, kurie tą mokytoją puošia.

Tokios asmeninės ir unikalios patirčių bei svarbių įvykių kolekcijos šiltos ir vertingos. Mamos jas perduoda dukterims it palikimą, sesės mainosi tarpusavyje ir puošiasi, draugės užkrečia drauges ir tampa aistros karoliukams sąjungininkėmis.

Kelionių prisiminimai

Pagaliau vėl laisviau keliaujame, vėl turime galimybę pamatyti nematytą, ragauti neragautą, sutikti nesutiktą. Daugelis mūsų mėgsta atsivežti suvenyrų, kurie primintų vieną ar kitą kelionę.

Čia, man rodos, svarbu, kad tie parsivežti daiktai rastų savo vietą namuose. Pavyzdžiui, taip visų mėgstami magnetukai nebūtinai turi sutūpti ant šaldytuvo. Jiems ten visai ne vieta. Lai jie randa jūsų namuose gražiai įrėmintą metalo lakštą ir pamažu formuoja jūsų kelionių paveikslą. Puoš namus, o ir kitiems bus įdomu pasižiūrėti, kur jūsų būta, kur keliauta.

Viena, mano teta iš kelionių mėgdavo parsivežti po vieną virtuvinį rankšluostuką. Jie visada jai praversdavo buityje, nedulkėdavo lentynose, o šluostant puodelį primindavo lankytą Provansą ar Italiją. O jei kaupiate skrydžių, traukinių, aplankytų muziejų ir parodų bilietus, suklijuokite juos dailiai į vieną meno kūrinį ir taip pat įrėminkite. Papuošite savo namus prisiminimais, kuriuos kaupiate.

Skirtingų kartų patirtis

Dar viena labai smagi patirtis – kolekcionuoti šeimos, skirtingų kartų patirtį, pavyzdžiui, kad ir skaniausius receptus. Mamų, močiučių ir net prosenelių receptai, užrašyti ranka su pastabomis paraštėse, perbraukti bei pataisyti yra neįkainojama ir ypatinga kolekcija, ypač šiais laikais, kai rodos, kad norint gaminti tereikia susirasti receptą internete. Bet juk tie, iš rankų į rankas keliaudavę receptai, yra ištobulinti ir atrinkti geriausi iš geriausių. Nenuvertinkite jų, o pažvelkite į juos iš naujo. Jei turite galimybę, linkiu susirinkti ir susidėti į gražią dėželę, o gal suklijuoti į knygą, o gal į gražų koliažą, kuris dailiame rėme tik papuoš jūsų virtuvę ar gyvenamąją erdvę.

Piešinius į knygas

Oi, svajoju apie tokią dovaną, kuomet kažkas paimtų mano visų vaikų piešinius nuo vaikystės (kaupti jie kone 12 metų), atrinktų gražiausius, surūšiuotų, sufotografuotų, sumaketuotų ir sudėtų į foto knygą. O mes ją saugotume ir tikrai atsiverstume daug dažniau nei pavartome jau dešimtmetį krūvoje sudėtus piešinius.

Na, bet kol kas tai mano, šeimos metraštininkės, rankose. Šiuo metu pamažu fotografuoju dukters piešinius ir vis pagalvoju, kaip smagu, kad tik du iš mano keturių vaikų yra mėgėjai piešti 🙂 Maketuoti foto knygą taip pat teks pačiai. Bent kol kas.

O tuose vaikų piešiniuose užkoduota daug: kur jie gyveno, ką matė aplinkui, kaip suvokė pasaulį. Tik dvimetis spalvotais pieštukais pripaišytoj raizgalynėje gali pamatyti lėkštę su mėgstama pasta, peilį ir šakutę (gerai, kad anuomet paklausiau, kas čia nupiešta ir iškart kitoj lapo pusėj žymėjau).

Labai dažnai prisiminimus ir patirtį įamžinantys daiktai gali tapti gražia asmenine dovana. O ji visada yra brangesnė už kitas, nes savyje talpina istoriją. Linkiu išlaukti ir dovanoti tokius dalykus mokyklos baigimo, vestuvių, kūdikio gimimo, įkurtuvių progomis, nes jos ypatingos, tad ypatinga turi būti ir dovana.

Gražių prisiminimų, malonaus jų saugojimo ir jų dovanojimo!

Renata

#reklama. Nuoširdi