Darželio išleistuvės

Prisimenu, rodos lyg vakar: kaip vedu ją už rankutės į darželį. Akys smalsiai laksto. Nauji draugai, nauji žaislai. Auklėtojos. Po truputį pratinomės, bet jau gan greitai drąsiai mane paleido. Ate, mama. Žaisiu čia. Auklėtoja užkeldavo ant palangės pamojuoti man atsisveikinant. O dabar jau užkelti nebereikia. Mojuoja man pati pro langą. Susižvalgome, sudedame iš delniukų širdeles, nusiunčiame oro bučkius – ir ji lekia pas draugus, aš į darbus.

Ir aišku, graudu, kai per atsisveikinimo koncertą, drauge su kitais vaikučiais uždainuoja “Likite sveiki, žaisliukai, išeinu…Tik nereikia ašarėlių ašarų…” kur tau nereikia… arba prisimenu  vyresnėlio eilėraštį per išleistuves “Negaliu patikėti, kad aš mažas buvau, kad smėliuko dėžėj, pyragėlius kepiau…” O mamos ir auklėtojos graudinasi. Ir ašaros, nors ir tramdomos, nejučia pasileidžia skruostais. Tavo dukra ką tik žengė dar vieną žingsnį nuo vaiko suaugusio link. Į mokyklos laiką.

Ir kartais kai kam atrodo, kad tai diena kaip diena. Ir galima tiesiog ją nugyventi kaip eilinę kitą dieną. Bet man tai nėra eilinė diena. Man tai diena, kai mano mažoji mergytė užbaigia darželinukės metą. Tai diena, kai paskutinį syk pamojuos man pro darželio langą ir padarys iš pirštukų širdutę, nusiųs oro bučkį. Su visu graudumu ir su visu pasididžiavimu.

Ir todėl norisi šventės. Taip, gal ir tam švelniam jauduliui nuginti, gal kažkaip pasaldinti tą neišvengiamą jausmą, kai supranti, jog ji jau nebe mažas vaikelis.

Šiemet nutiko taip, kad mokykla atsirado netikėtai. Tik prieš porą savaičių iki išleistuvių sužinojome, kad teks keliauti į mokyklą, nes priešmokyklinės grupės pas mus darželyje nebeliks. Tad ir organizaciniams reikalams daug laiko nebeliko, bet štai ką sumastėme.

Piknikas darželio kieme. Smagi ir greitai surengiama idėja: truputis balionų, truputis suneštinių vaišių – ir improvizuotas dūksmas darželio teritorijoje. Tuoj tėvai puola žaisti futbolą ar suptis ant rastinių sūpynių su vaikais.  

Užaugink svajonę. Tradiciškai visi paleidžia helio balionus į dangų su svajonėmis. Pritariu, labai gražu ir efektinga. Kita vertus – vaikams taip patinka dūkti su helio balionais, o čia jais pasimėgauti gali vos akimirką. Be to, ne itin ekologiška teršti gamtą. (Nors mane balionų tiekėjai patikino, jog jų naudojami greitai suyra.) Tad mes šiemet nutarėme svajones užauginti: kadangi mūsų grupė vadinasi „Žvaigždutės“ – iškarpėme žvaigždutes, ant jų vaikai surašė savo svajones ir šventės metu sukabino ant darželio medelio, kad jos ten sužydėtų ir subręstų. Galima suklijuoti ant pagaliukų ir susmeigti į veją.

Helio balionai. Iškart sukuria šventinį vaizdą – papuošia šventę. Mes juos naudojome kaip dekoracijas, buvo surišti į dvi puokštes (visad užsakau iš „Festima„, pasirūpina saugiai surišti, bet tuo pačiu lengvai ištraukti, o ir kaina viena geriausių), o paskui atsisveikinant kiekvienam vaikučiui (taip pat ir broliams/sesėms) įteikėme po balioną. Tik, aišku, reikia turėti bent keletą atsarginių – nes visada tai vienam tai kitam išsprūsta jis į dangų iš rankos ir būna daug ašarų… Taip pat galima išsinuomoti dienai muilo burbulų aparatą – kainuoja apie 12-30 eurų, nelygu aparatas ir tiekėjas, bet džiaugsmo gainiojant muilo burbulus būna daug. O ir nuotraukose atrodo gražiai.

Fotografas. Kadangi darėme greitomis, tai profesionalo nesamdėme, fotografavo vienas iš tėvų. Vis dėlto, manau ypatingoms šventėms kviestinis fotografas yra geresnė mintis – nes fotografavimas renginyje yra darbas, gaudydamas gražias akimirkas negali viso dėmesio skirti savo vaikui. Be to, ir aparatūrą jie turi geresnę, ir rankas/akis “atmušę” geriems kadrams.

Fotokoliažas “Kuo būsi užaugęs”. Labai smagi idėja – užfiksuoti darželyje, kuo vaikas nori būti užaugęs. Mes padarėme paprastai: grupėje tiesiog mobiliuoju nufotografavome kiekvieną vaiką, laikantį lapą su užrašu, kuo nori būti užaugęs. Dieve, kokių tik mielybių jie pasakė: viena mergaitė užaugusi sakė bus mama. Kitas vaikas – drakonų kaulų ieškotojas. Mokslininkai ir auklėtojos (tai komplimentas ir mūsų auklėtojoms, geras pavyzdys įkvepia vaikus), raitoji policija ir architektai…

Tuomet iš surinktų nuotraukų padariau fotokoliažą – kolegos užrodė programėlę Be funky, su kuria sumesti koliažą ilgai neužtrunka. Daugiau laiko prireikia tik tinkamai apkarpyti foto (arba iškart reikia deramai fotografuoti:), ko aš nepadariau). Tokį koliažą galima panaudoti ir darželio sienlaikraštyje ir atspausdinti vaikams prisiminimui.

Darželinuko diplomas. Yra jų pilna interneto platybėse, mūsų vaikučiams darželis įteikė dailius baigimo diplomus, o kartu su jais – ir knygutes. Toks kone atestatų įteikimas gavosi:) Gana iškilmingas momentas, kai vardu ir pavarde kviečiamas vaikiukas, o visa salė jam ploja. Auklėtojos dar vienu kitu žodeliu apie vaiką ką nors papasakodavo. Labai super idėją diplomui mačiau šiame bloge – ne tiesiog diplomas, o dar ir su esminiais papasakojimais, ką vaikas darželyje mėgo, su kuo draugavo, ko nemėgdavo.

Vaišės. Kadangi prieš tai jau buvome organizavę pikniką, tai dar vieno suneštinio nedarėme. Biudžetą irgi turėjome nedidelį (rinkome po 10 eurų.) Bet radome optimalų sprendimą – užsakėme dėžę ledų (pagarba Maxima vadybininkei, kuri mielai rezervavo mums dėžutę akcijinių ledų – tai 30 porcijų Klasika plombyro tekainavo apie 10 eurų. Reikia tik nepatingėti paieškoti, kur geriausia kaina). Darželio vadovė mielai sutiko atlaisvinti vietos virtuvės šaldiklyje. Sudėjome į didelį pintą krepšį ir po koncerto, kaip tik buvo itin karšta diena, vaišinosi visi vaikai, užteko ir auklėtojoms, broliams sesėms bei tėveliams. Dar viena šeima pavaišino dubeniu braškių, o kita – didžiuliu arbūzu ir tikrai vaišių pakako per akis tam valandos pasibuvimui po šventės. Tik vandenuko reiktų dar turėti, nes mes buvome pamiršę.

Atsisveikinimas su auklėtojomis. Labai man graži keramikinių kūrinių idėja, bet kadangi laikas spaudė – pasirinkome asmeninius antspaudukus. Kai kurioms su vardu, kai kurioms su vardu ir pavarde. Galės naudoti ir darželyje, ir savo asmeninės bibliotekos knygoms ženklinti. Kita gera idėja, kurią ne kartą siūliau naudotis, asmeniniai puodeliai – dar viena proga priminti gerus vaikų žodžius apie auklėtojas. Na ir aišku gėlyčių puokštelės. Jeigu spaudžia biudžetas, o net ir jei nespaudžia – labai gražios yra močiučių parduodamos sodo ar pievų puokštelės, juk jos tokios unikalios ir žiemą tokių nenupirksi nepriskinsi. Jas pasveikinome po vaikų koncerto.

Vaikučių išlydėjimas. Atsisveikinant, kaip sakiau, kiekvienam vaikučiui įteikėme po helio balioną ir mažą lauktuvę su nuotrauka ir šokoladuku. Kad kelionė namo būtų saldesnė ir liktų prisiminimas apie darželio draugus bei jų svajones. Užaugus pažiūrės, ar pasirinko artimą kelią tam, apie kurį svajojo.

Na ir džiugu, kad apsiėjome be kosminių rinkliavų, biudžetas buvo 10 eurų vaikui ir visko, manau, pakako, o šventė, nors ir paprastas scenarijus, pavyko. 

Smagių, nors ir graudokų, darželio išleistuvių,

Gitana

p.s. Idėjos man regis lengvai tiks ir pradinukų išleistuvėms.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Up ↑