Spinner
Savanorystė
0

Ir vėl pirmasis rugsėjo savaitgalis, ir vėl kasmetinis Krizinio nėštumo centro savanorių susitikimas. Savotiška rugsėjo pirmoji. Čia kasmet susitinku su tomis, kurias jau pažįstu keletą metų, bet visada būna ir naujokių. Taip, būtent naujokių, nors vyrų taip pat pasitaiko keletas. Visos turi apie ką papasakoti, tarsi metų metus nesimačiusios, viskas itin atvira, nuoširdu ir tas čiauškėjimas per pietų metą netgi būna per garsus, it kokiam koncerte, kai jau ne visada ir išgirsti, ką sako kaimynė kitoje stalo pusėje.

Ir aš šitoje situacijoje. Tai vienintelis kartas per metus, kai būnu išskirtinai moterų draugijoje. Ypatinga. Visada norisi pabūti dar.

Savanoriauti šioje organizacijoje pradėjau berods 2015. Žinoma, kai radosi minutė kita auginant ketvirtąjį mažylį, kai pasiilgau pabūti naudinga kažkur kitur nei tik namuose, kai man buvo svarbu ir vis tebėra tai, kas ir kodėl vyksta šiame centre, kai greičiausiai nesąmoningai norėjosi pabūti tarp žmonių, mąstančių ir jaučiančių panašiai, bet ne darbe.

Ir šįkart vėl naujos patirtys, nauji žmonės su sava patirtimi, kuri visada būna naudinga ir verčia kai ką permąstyti. Ir šįkart kalbamės apie tai, ką duoda savanorystė mums pačioms.

Ko pasisemi iš savanorystės

Vienareikšmiška išvada – mes gauname pozityvo, gyvenimo pamokų ir vienokios ar kitokios naudos sau, net jei iš pradžių taip neatrodo. Savanorystė neveikia be pozityvios grąžos jos davėjui. Va čia tinka mintis, kad visko už pinigus nenusipirksi.

Konkrečiai šio centro tema dažnai būna skaudi, aštri, balansuojanti ant ribos. Nepaisant to, kad nori išgelbėti visą pasaulį ir tą konkretų žmogų, yra būtina brėžti ribą, kiek aš galiu padėti, o kur jau palikti paties žmogaus sprendimui. Tai erzina, nervina, tu pyksti, bet būtina išmokti. Priešingu atveju – pradėsi gyventi kito žmogaus gyvenimą.

Pamenu, prieš kelerius metus manęs klausė, kas mane motyvuoja būti čia ir savanoriauti. Atsakiau, kad kiekviena žinutė apie gimusį kūdikį uždeda sparnus. Aš tikrai nuoširdžiai už kiekvieną jų labai džiaugiuosi. Ir taip gera, kai jų jau per 200. Du šimtai lapelių ant Krizinio nėštumo centro gyvybės medžio, o spalį jie visi persikels į Gyvybės sodą ties Neries vingiu priešais Verslo trikampį. Ateikite ten spalio 11 d., 16 valandą.

Daug sužinai apie save pačią

Būnant arti krizę išgyvenančios moters, tiek centro darbuotoja, tiek savanoris dažnai daug ko sužino apie patį save, ko dar nemoka arba ko nežino, gyvendamas savo socialiniame burbule. Jei tau skaitančiam šį tekstą užsirašyti pas gydytoją vizitui elementaru, reikia suvokti, jog yra žmonių, kuriems tai raketų moksla ir jie turi to išmokti pamažu.  Ir taip lašas po lašo.

Šios organizacijos savanoriai – psichologai, gydytojai, genetikas, dulos, teisininkai, komunikacijos ir rinkodaros žmonės, pagalbininkai visais kitais klausimais – dovanoja savo laiką, savo patirtį, savo išgyvenimus tam, kad tos, kurių likimas kol kas nebuvo itin dosnus arba tiesiog trumpam supurtė,  gyvenimas taptų šviesesnis ir su daugiau spalvų nei vien balta ir juoda.

Ir kiekvieną rugsėjį pamatau, kokių nuostabių žmonių yra aplink ir jie čia šalia manes. Pavyzdžiui, nuostabi 17-metė, kurios prisistatymo klausėmės išsižiojusios, nes išgirdome labai gražų ir brandų tokio jauno žmogaus požiūrį. Tokiomis akimirkomis pagalvoji – viskas bus gerai su ta Lietuva, ir, tikiuosi, kad mano dukra užaugs tokia pati.

Arba jau brandaus amžiaus moteris, kurios gyvenimas neglostė, kuri jau turi gyvenimiškos išminties ir nori ja pasidalinti, nes tiesiog atrado savo kasdienybėje šiek tiek laisvų valandų.

Bent trys moterys su kūdikiais ant rankų atvažiavo iš vienos didelės šeimos. Viena jų įsitraukė pirmoji ir įtraukė savo giminaites. Buvo gražu žiūrėti, kokios jos laimingos, plepios ir besidžiaugiančios viena už kitą.

Jei dar nesavanoriauji, gal metas pagalvoti ir susirasti sau artimą idėjiškai organizaciją, kuria tiki ir kuriai noriai skirtum šiek tiek savo laiko dovanų. Pažadu, toji dovana sugrįš keturgubai.

Su meile, Renata

Komentuok! Mes Tave skaitome!

0

TOP

X