Karantininės Velykos

Velykos namie šiemet kitokios. Be senelių apkabinimų, be Velykų bobutės lauktuvių paieškos sode. Be svečių ir be svečiavimosi. Bet jos neprastesnės, tik kitokios: Velykų bobutė su kiškiais vaišes paliko balkone (bekontaktis pristatymas:). Pirmą sykį pamėginau marginti margučius ne pirktiniais dažais ir net ne mėgstamais svogūnų lukštais, o – juodalksnio žieve.

Taip magėjo išgauti tą gražią juodą spalvą, matomą tautodailininkų raštuose. Nors ir nepatingėjau pamiškėje prisirinkti alksnio žievės, o vaikai kaip tyčia iš kažkur atgabeno seną gelžgalį (pagal receptą priklauso) ir viską lyg dariau kaip receptas liepė, bet ar žievė per sena buvo, o gal ne juodalksnio:) – kiaušinukai gavosi vos juosvi, bet vis tiek man dailūs. 

Labiausiai vis dėlto patinka vaikams su seneliu, mirkant į karštą vašką, į pieštuką įsmeigtu vinuku marginti raštais ir žiūrėti, kaip verdant svogūnų lukštuose išryškėja saulutės, rūtelės ar gyvatėlės.

O paskui ritualas – muštis kiaušiniais, kieno stipresnis, o pirmą sumuštą – drauge pasidalijus po riekelę visiems suvalgyti. Sakoma, kad taip visus metus darniai sugyvensit.

Vaikai Velykų labai laukė, ypač mažieji. Dukra iš spalvoto popieriaus prikarpė zuikių ir papuošė lovą jų girlianda. 

Iškepiau tradiciškai Velykų bobą, papuoštą pagal mūsų namų tradiciją – kiaušinių lizdeliu pyrago karūnos viršuje. Lizdelį kartais supinu iš šakelių, bet šįkart jų neturėjau, tad panaudojau šiaudų plaušą. Vidun prižeriu šokoladinių ar kitokių kiaušinukų formos saldainių, galima kelis putpelės kiaušinius patupdyti. O po lizdeliu – net ir nedidelių staigmenų paslėpti. 

Paprastas Velykų kekso receptas

Šį keksą kepu labai paprastai ir pavyksta visada, receptas toks paprastas, kad net maži kiškiai galės iškepti (ir jokių čia „atskirti trynius nuo baltymo”:). 

Taigi: 3 kiaušiniai, pusantros stiklinės cukraus, 2/3 pak.sviesto (gal koks 120 gramų, bet tai plius minus), stiklinė grietinės ir joje nugesintas šaukštelis sodos ir miltų gal pusantros stiklinės (jeigu sodos neturit, galima dėti pusantro šaukštelio kepimo miltelių į miltus), niekad nematuoju miltų – tešla turi būti dar tįstanti, bet jau paliekanti pilant raibulių raštą, tartum kokia grietinė (aišku, parduotuvės grietinėje šauktas “stovi”, tai tokia tešla jau būtų per kieta, keksas iškeps, bet nebus toks purus). 

Pabaigai dar nutarkuoju pusės citrinos žievelę kvapnumo dėlei ir kepu aliejumi pateptoje bei manais pabarstytoje kekso formoje. 

Norint, galima įžerti kelis šaukštus kakavos arba pribarstyti juodo šokolado gabalėlių, kokosų, riešutėlių, ar kitokių mėgstamų pagardų. Daug kuo esu skaninusi, kaskart kitoks, bet kaskart tirpsta burnoje. 

Jeigu norite karūnos – porą šaukštų citrinos ištrinkite su cukraus pudra, turi būti takios medaus tekstūros, pilkite ant dar šilto kekso ir greitai puoškite: nutarkuota citrinos žievele, spanguolėmis, cukatomis, šokolado drožlėmis, zuikiais, pabarstukais, zefyrais ar lizdeliu, kaip mes. 

Želė apelsinų žievelėje

Vaikai vis klausia – o kaip tau pavyksta taip į riekeles sustingdyti želė?:)

Paslapties neišduodu, bet magija paprasta: apelsinus perpjaunate skersai pusiau, kad viduryje matytųsi tarsi „gėlytė”. Išskobiate minkštimą (aš tiesiog išspaudžiu sultis, ir likutį išgrandau šaukštu). Tuomet paruošiate želė iš pakelių pagal instrukciją, tik pilate trečdaliu mažiau vandens, kad būtų kietesnė ir palaukiate kol sustings.

Jeigu svyruoja dubenėliai, sudėkite ant rankšluosčio, bus stabiliau.

Sustingus aštriu peiliu supjaustome skiltelėmis – ir stebuklas paruoštas:) Įvertins dauguma vaikų per bet kokią šventę.

Velykų bobutė

Šiaip Velykų bobutė pas mus paprastai lankydavosi sodyboje arba pas senelius sode, bet šiemet kadangi karantinas, ypač dukra labai nerimavo, ar užsuks bobutė. Gal ji neturi kaukės, nuogąstavo vaikai.

Bet bobutė ne pėsčia – bekontakčio pristatymo būdu saugiai atgabeno Velykų lauktuves tiesiai į balkoną, kur ryte ir buvo džiaugsmingai surastos saldžios vaišės. 

Velykinės lauktuvės draugams

Šiemet negalėjome pasveikinti gyvai ir aplankyti savo draugų bei artimųjų su lauktuvėmis ir vaišėmis. Bet kai kuriems netoliese gyvenantiems vaikučiams planuojame dar iškepti sausainių ir išsiųst skanių pavasario lauktuvių per paštomatą (ypač patogu, kad kai kuriuose yra pasaugos funkcija – tai yra gali palikti netoliese gyvenantiems bičiuliams siuntinuką ar lauktuvę). 

Dovanos Velykoms

Mes stengiamės vaikams nepripirkti krūvos žaislų be progos, nes ir taip jų pilni namai. Todėl per gimtadienį, Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas vaikai dažniausiai gauna kažką iš žaislų ar žaidimų. Tik kitaip nei per Kalėdas, čia jau nebūna pageidavimų koncerto ar laiškų Velykų bobutei. 

Tad šiemet mažąjį Joną (tuoj 4 metai)  ir vyresnįjį brolį (11 metų) nudžiuginome beibleidais. (Pirkau iš toycity, bet paskui pamačiau, kad labai nebrangių variantų yra ir Mūsų mažyliai. Ir bent jau man per karantiną, pirkiniai iš mamų ateina gerokai greičiau nei per oficialių parduotuvių kurjerius.) Jais mano vaikai labai mėgsta žaist beibleidų kovas, o per naujuosius gauti dovanų – jau kažkokiu būdu sulūžo. 

Neužima daug vietos ir smagūs

Beje, neapsigaukite – nors Gabijai ir nedovanojau (nes trečiąjį beibleidą mes turime, o ji taip norėjo naujos suknelės) jais mėgsta žaisti ir mergaitės, čia tikrai ne vien berniukams žaislas, bent jau aš su vaikais mielai pažaidžiu ir dukra irgi, įtraukiantis ir smagus suktukų kovos žaidimas. 

Gabija konstravimo mėgėja, tad jai padovanojome naują Laq rinkinuką su visokiais grožiais ir naują suknelę. 

Na ir dar visai šeimai – Dixit stalo žaidimą. Vaikai dar nebuvo jo žaidę, bet įsitraukė visa šeima, tiesa, Jonas buvo mano komandoje, o paskui nuėjo žaisti su naujai gauta Spongebob Hotwheels mašinyte. Nes jis didelis ir Kempiniuko, ir Hotwheels gerbėjas, tad kai pamačiau Mūsų mažyliuose tas mašinytes, iškart žinojau, kad dalis dovanos jaunėliui jau yra. 

Pieno marginimo eksperimentas

Kaip žinia, karantino metu, visai nemenkas dalykas atitraukti vaikus nuo pagundos pernelyg daug laiko praleisti prie ekranų. Jonas pamėgo pastarosiomis dienomis naują žodį “epimentas” – suprask, eksperimentas. 

Ir kasdien dabar sako, einam daryti eksperimento.

Tai pastarąjį sykį darėme primirštą mūsų marginimą ant pieno. Čia nelyginant koks ebru, tapyba ant vandens:)  Ir kadangi marginimas, be to, su kiaušinių dažais – labai tinkamas Velykų savaitei ar vaikų pramogai. 

Reikia riebaus pieno, maistinių dažų ir indų ploviklio arba skysto muilo bei kelių ausų krapštukų. 

Į platesnę lėkštę (pvz. sriubos) šliūstelime pieno, tuomet lėkštės viduryje įlašiname greta vienas kito po kelis lašus maistinių dažų (aš naudojau birius kiaušinių dažus ir suveikė kuo puikiausiai). Tuomet ausų krapštuką pamirkome į indų ploviklį arba skystą muilą ir merkiame į lėkštės viduriuką.

Spalvos ima maišytis, raibuliuoti, jeigu dar liko neišmargintų vietų, vėliau antrą pagaliuko dalį galima vėl pamerkti.

Gabijai ir Jonui taip patiko, kad turėjome kartoti tris kartus:)

Ruošiamės būsimam derliui:)

Įkvėpti pernai įstiklintame senelio balkone užauginto agurkų derliaus, šiemet vėl prisiminėme sodinukus.

Ir pasodinome – ne tik įprastų svogūnų, bet ir mažų pomidoriukų, žioveinio (čia toks gražus augalėlis, kurio žiedai prasižioja tarsi kokie liūtuko nasrai), o labiausiai vaikus sužavėjo arbūziniai agurkai🙂

Beveik nepamiršta palaistyti ir nekantriai laukiame būsimojo derliaus bei grožio.

O gal agurkams ir pomidoras sudygus bei išleidus pirmuosius lapelius, jau bus pasibaigęs ir karantinas ir galėsime saugiai persodint juos į senelių šiltnamius. 

Tegul per šias Velykas sudygsta geriausios atidėliotos jūsų idėjos,

Jaukių švenčių namuose,

Gitana