5 dovanos kavos entuziastui

Kiekvienas mėgstantis kavą turi savo istoriją, kaip ir kodėl ją atrado. Man tai prasidėjo nuo burtų. Dar mokykloje – kad išburčiau draugėms ir sau ateitį iš kavos tirščių, pirmiausia kiekviena turėdavome išgerti savo puodelį juodos kavos. Užplikytos tėvų servizo puodeliuose paauksuotais krašteliais. Net neprisimenu, kokia ten būdavo kava. Gal kokia Tchibo:) Ne skonis tąsyk būdavo svarbiausia: draugės, krizenimas, paslaptis, smalsumas, kas laukia ateityje.
Paskui kava išties tapo mano savotiškomis apeigomis. Kvapnus ritualas. Dailus puodelis. Keletas minučių sau. Turbūt todėl mano ketinimas iškeisti ją į arbatą kaskart nueina niekais. Ne, aš jos negeriu tam, kad išsibudinčiau – net atvirkščiai, turiu taisyklę negerti kavos, jeigu jaučiuosi neišsimiegojusi. Taip pat jos paprastai negeriu pirmuoju  ryto gėrimu. Bet juoda – mintims praskaidrinti, balta – užsigardžiuoti, kava nedaugelis iš dalykų, nuo kurių man patinka būti priklausomai.
Todėl kokybiškos kavos pakelis gautas dovanų niekada neprapuola bergždžiai. Apie tai, ką padovanoti kavos entuziastams – kalbinu Emanuelį Ryklį, įkūręs kavos namus “Crooked Nose and Coffee Stories” ir surengęs kavos degustacijas daugiau kaip 5 tūkstančiams žmonių, kas gali patarti geriau. 

“Ačiū dievui, pats dovanų iš kavos srities jau gaunu nedaug, su tokiais pirkiniais susitvarkau pats,” – šypsosi Emanuelis. Kaip ir kitose srityse – renkant dovaną žinovui, kaip niekada lengva prašauti. Nuperki prašmatnios Kopi Luwak kavos iš Tailando – o pasirodo, tai brangiausias anekdotas apie kavą, maža to, dar atmieštas gyvūnų išnaudojimu.

“Aš pats esu už patirtis, dažnai būtent jas ir dovanoju – daiktų mes ir taip turime per daug, o per mažai laiko kartu. Kaip tik išbandėme skrydį oro balionu, tėvams, sesei, švogeriui nuperku bilietus į renginius ar į kokią degustaciją ir einame kartu. Tiesa, pats esu neseniai gavęs iš draugės Ingos nuostabią dovaną – mano bičiulio Martyno Vilimavičiaus paveikslą „Šiaulių balandžiai”, kuris man visad labai patiko ir ji, matyt, tai užfiksavo, o gimtadienio proga man jį įteikė”, – apie dovanų patirtis pasakoja Emanuelis.

Išties, kartais pakanka tik atidžiai klausytis – ir išgirsite tokių idėjų, kurių niekas kitas nesugalvos – žmonės dažnai prasitaria apie savo norus ar svajones.

Štai keletas Emanuelio rekomendacijų, kokios dovanos nudžiugintų kavos entuziastus.

Kavos malūnėlis. “Nereikia būti kavos gurmanu, kad atskirtum skanią kokybišką kavą nuo neskanios. Juk pomidorus perkant atskiriame, kur skanūs, o kur ne – ir nevadiname savęs pomidorų gurmanais. Taip pat ir su kava”, – sako Emanuelis. – Kuo šviežiau sumalta kava, tuo ji gardesnė, be to, kiekvienam paruošimo būdui  (plikyti, filtruoti, moka kavinukui, aparatui) – reikalingas skirtingas malimo būdas, todėl pirma dovana kavos entuziastui – kavos malūnėlis”. Pats jis nelabai rekomenduoja elektrinių su peiliukais, nes šie kavos pupeles supjausto, o ne sumala kaip girnos. “Nors yra juos naudojančių ir tuo visai patenkintų – pavyzdžiui, mano mama. Svarbu, kad daiktas būtų naudojamas”. Kokybiškas Porlex malūnėlis su keramikinėmis girnomis kainuos apie 46 eurus. Jeigu proga itin iškilminga – pavyzdžiui, vestuvės, jubiliejus – tai vokiečių inžinerijos stebuklas kavai malti kainuos apie porą šimtų.

Pasaulio kavos degustacija. Skonių atradimo kelias įvairus. Pirmiausia pabandai įprastas parduotuvines kavas, paskui atrandi kavos namų kavą, vėliau eksperimentuoji ragaudamas skirtingų šalių ir regionų kavos pupeles.

“Kavos skonį labiausiai lemia klimatas, kuriame auga kavamedžiai. Šioje degustacijoje ragaujame Amerikos, Afrikos, Azijos kavas, pasakojame, žmogus pasigilina, atranda įvairius skonius, pamato, kaip kava ruošiama, tuomet jau galima pagalvoti ir apie specialius kavos ruošimo indus, pavyzdžiui mūsų sukurtą „Bro”. Kitaip žmogui, įpratusiam gerti kavą iš aparato, taip paruošta kava pirmiausia bus šokas – jis visai ne to tikėsis, be to, jam pačiam ją teks pasigaminti. Kas kita, kai taip pradedi ruošti kavą jau pabuvęs degustacijoje”.

Pusantros valandos trukmės degustacijos kaina 15 eurų. O vėliau galima išmėginti ir gurmaniškos kavos degustaciją, kur kava derinama su užkandžiais – sūriais, riešutais.

Beje, pasak Emanuelio, Vilniuje vanduo iš čiaupo nuostabus – puikiai tinka ruošti kavai be jokių filtrų. “Taip mes ruošiame kavą ir savo kavinėje, nereikia kažkokio ypatingo vandens, nebent vamzdynai seni. Nors, aišku, mūsų kolega Marius apie vandens ypatumus ir įtaką skoniui galėtų ištisas paskaitas skaityti”.

Kavos ruošimo įrankis. “Rankiniai įrankiai atgimsta – technologijų amžiuje, taip norisi pailsėti nuo mygtukų”, – sako Emanuelis, sukūręs kavinuką “Brolis”, iš medienos ir lino. Malonus liesti, estetiško dizaino, su daugkartiniu lino filtru. Rankiniai įrankiai šios kavos manufaktūros tapatybės dalis – juk jie turbūt vieninteliai Europoje kavos namai sąmoningai neįsigyjantys espresso aparato, kad kuo daugiau darbo būtų atliekama rankomis.  „Taip žmogus kavą gamina pats, o ne mašina, ir kava būna visai kitokia”, – sako kavos žinovas.

Kalbant apie patirtis – nuo savęs dar pridėčiau kavos konferenciją. Kavos amatininkas jau turbūt pasikuklino išskirti ją kaip dovaną, bet mano galva, jeigu domiesi kava – kas gi geriau tau praplės žinias už renginį, kur gali kalbėtis, uostyti, ragauti, atrasti. Jau, pasirodo, penktus metus skaičiuojanti tarptautinė kavos konferencija “Dark Times”, šiemet bus skirta kavai ir storytellingui. Norintiems nerti į tamsaus gėrimo niuansus – “Dark Times” pats tas, kol kas dar išankstiniai bilietai pigesni.

Nebūtume dovanų idėjų portalas, jei neišpeštume užuominų Emanuelio draugams:)

Ar tave nudžiugintų, jeigu draugai ar artimieji dovanotų dalį kelionės į kavamedžių ūkį? Minėjai, kad šis dalykas nebuvo tarp tavo prioritetų, bet vis dėlto yra planuose.

„Na, reikia gerai žinoti, koks ūkis, nes galima visai ne ten pataikyti, turistus priima praktiškai bet koks kavos ūkis, bet iš esmės taip – tai būtų paskatinimas į tokią kelionę išvykti. Man taip pat patinka prenumeratos – yra ne vienas žurnalas, kurį aš mėgstu, savo kavinės atidarymo proga buvome gavę iš draugų žurnalo prenumeratą, nuostabi dovana. Taip pat man patinka rašikliai – bet Lietuvoje kanceliarija tokia bedvasė, patikusį parsivežiau iš Japonijos. Teko net rašyti vienai merginai laišką, kad gražintų jį pasiskolinusi”, – šypsosi Emanuelis. Šiltas valandos pokalbis prabėgo kaip geros kavos gurkšnis.

P.s. Einu užsiplikysiu puodelį Tarrazu kavos, gautos dovanų. Išties, skanios kavos pakelis puikios lauktuvės.