Visai neseniai rašiau tekstą, kaip pasiruošti vaikų Kaziuko mugei. O dabar pagaliau radau minutę parašyti, tai kas vis dėlto pasiteisino, kiek laiko užtruko pasiruošti ir pan. Grynai iš praktikos. Idėjos pravers ir toms progoms, kai šiaip vyksta kokios nors vaikų mugės. Taip pat mintį galima panaudoti kaip lėšų rinkimo kampaniją – pvz. trūksta darželiui kokio kilimo ar sūpynių: suorganizuoji bendrą mugę ir surenki lėšų, už kurias finansuoji norimą daiktą.
Taigi kokiais darbeliais Kaziuko mugėje prekiavo mano vaikai ir kaip jiems sekėsi.
Miltų žmogeliukai
Mes su vaikais juos užbrandinome “Plastilionai Simpsonai”. Plastilionai – nuo žodžių plastilinas plius balionai, nes jie minkomi kaip plastilinas, o įvilkti į baliono apvalkalą. O Simpsonai – nes panašūs į vieną blogietį veikėją iš Simpsonų filmuko. Jie tokie faini, kad tik ir reikėjo tykoti, saugant nuo vaikų, nes mūsų trijulė tuoj pat juos pasičiupo tampyti ir mėtyti, ir maigyti, ir net pas mus besišvečiuojantis šuniukas vis taikėsi vieną nugvelbti. Vieną plastilioną pagaminti, specialiai paskaičiavau, užtrunka apie 12 min. Mes darėme dešimt. Tai vat ir gaunasi dvi valandos. Bet kadangi darėme su vyro ir vaikų pagalba, tai užtrukome trumpiau.
Bet laiko vis tiek reikės, tai geriausia pasiplanuoti ir pasiruošti iš anksto.
Kai padarėme ir surišome balionus ir kalbėjomės, kokia galėtų būti kaina – priėjome išvados, kad apie pusę euro. Bet – kai pridėjome plaukus, o tėtis, kuris turi užslėptą dailininko talentą, pripiešė veidus – prašytina kaina tuoj pat šoktelėjo iki 70 centų, bet žiūrint į greitį, su kuriuo jie buvo išgraibstyti (o nemaža dalis buvo rezervuoti klasiokų vos atsinešus į klasę), drąsiai galima buvo prašyti ir euro. Bet gi nebūkime gobšūs.
Balionus pirkite kokybiškus, kitaip kemšant miltus sutrūkinės. Vietoj piltuvėlio galima naudoti nupjautą plastikinio butelio kakliuką, o stumti panaudoti medinio kotelio įrankį (naudojau teptuką, kuriuo patepu kepinius). Skaičiavau, kad berods į vieną balioną supilame apie dešimt kaupinų šaukštų miltų. Tada surišame mazgą iš paties baliono uodegėlės (rišdami žiūrėkite, kad į rišamąją dalį patektų kuo mažiau miltų). Jeigu puošite siūlais, tai galiuko nenukirpkite – tuomet siūlai laikysis geriau. Plaukus ruoškite taip: apvyniokite storesniais siūlais keturis pirštus (kokius dešimt-penkiolika kartų, nelygu siūlo storis), tuomet per vidurį smarkiai suriškite standžiu neslidžiu siūlu (geriausia – paprastu, o ne tuo pačiu, aš naudojau lininį), kraštelius perkirpkite ir pririškite prie baliono.
Beje, tokie miltinukai puikiai tinka ir kaip lauktuvių dovana atsisveikinant su draugais po gimtadienio arba idėja vaiko pasibuvimui su draugais, kai norisi kažką kartu nuveikti.
Keksiukai
Keksiukų turėjo daug kas, tai norint sėkmingai konkuruoti – svarbu deramai pateikti. Mes kiekvieną keksiuką sudėjome į gražius keksiukų popierėlius – su širdelėmis ir su kosmosu. Taip pat papuošėme juos mėgstamais vaikų dalykais: šokoladiniu glajumi iš lydyto šokolado ir M&M’s, guminukais bei mini zefyriukais (minimashmallows, pastarųjų visada randu Rimi). Taip pat užvadinome juos “Chosmoso graužikais” (kadangi guminukai pelės, popieriukas kosmosas, o keksai – šokoladiniai), kitus – Šok’as. Nes jie šokoladiniai ir gražūs:) O trečius – Trispalvė, artėjančios kovo vienuoliktosios proga.
Be to, keksiukai nereikalauja daug laiko – tešlą galima užmaišyti iš vakaro, o ryte tik pašauti į orkaitę ir neštis dar šiltus. Arba dekoruoti iš vakaro (tada uždenkite atvėsusius, kad neišdžiūtų).
Keksiukus pardavinėjo po 55 centus arba du už vieną eurą. Išpirko visus, liko tik vienas, tai paskutinįjį sūnus siūlė pirkti už trisdešimt centų, bet nepirko – tai padovanojo draugui:) Nors, manau, neliūdėtų, jeigu ir nenupirktų daugiau – mielai suvalgytų pats. Iš viso turėjo apie dvidešimt keksiukų. Tai iš mokyklos sūnus didžiuodamasis parsinešė 15 eurų. Nuėjęs į parduotuvę nupirko ir pavaišino visą šeimą mėgstamais ledais, o likusius pasidėjo į taupyklę.
Mini-želė
Kažkada turėjau nusipirkusi gimtadienio indų (užsisakydama internetu tikėjausi normalių puodelių, o gavau minitaureles:) Taip ir stovėjo jos nenaudojamos. Ir čia kilo puiki mintis panaudoti jas parduodant mini-želė. Kaip tik turėjau stiklainiuką draugės mamos konservuotų aviečių sulčių. Organic, taip sakant:) Kvepia nerealiai. Bet vaizdas, tiesą sakant, atrodė liūdnokai – neskaidrintos aviečių sultys indeliuose atrodė lyg kokia sustingusi gira… Ir vėlgi išgelbėjo mashmallows – patupdėme po kelis grūdelius į indelius ir šie nušvito. Šalia ant padėkliuko dar sustatėme ponius ir pavadinome “Vaivorykštės avietinė želė”. Prie jų dar dukra išpiešė medinius šaukštelius.
Kiek ten dukra suprekiavo, nežinau, nes krūvelę centų įdėjau, o dar didesnę parsinešė, bet tiksliai neskaičiavau. Vieneto kaina buvo dešimt centų.
Bandelės
Su bandelėmis turėjau truputį nesėkmę, nes užmaišiau mielinę tešlą ir tik įdėjusi miltų prisiminiau, kad neįdėjau cukraus. Tai forma gavosi truputį ne tokia sklandi kaip visada, bet skonio savybės nei kiek nenukentėjo. Dar papuošėme keliomis pabarstukų širdelėmis, ir kadangi mugė darželyje vyko ryte, o bandelės buvo ką tik iš orkaitės, tai jos kartu su jų cinamoniniu kvapu netrukus išgaravo. Kaina buvo dvidešimt centų.
Taigi geimifikacija ir valgomos dovanos su skanėstais atlaikė konkurenciją:) Išpardavė viską labai greitai:)
Smagių mugių,
Gitana
[…] Atgalinis pranešimas: Kas pasiteisino vaikų Kaziuko mugėje – KĄ PADOVANOTI […]