Metai be automobilio: ką sužinojau

Jau lygiai metai, kaip vagys nepasididžiavo pavogti nenaują mūsų automobilį ir jame buvusius vaikiškus dviratukus bei kūdikio lopšį. Tądien maniau, kad mes niekaip neišsiversime su trimis vaikais ir be automobilio, reiks trūks plyš naujo. Bet vagys kai ką man padovanojo.
Jie padovanojo kelias pamokas, kurias gavau metus būdama be automobilio.

Pradėjau gerokai daugiau vaikščioti

Na negi lauksi dešimt minučių viešojo transporto, jeigu iki galutinio taško tik penkiolika minučių. Ir žingsniuoji pėsčia. Anksčiau dešimt tūkstančių žingsnių vargiai per dieną susidarydavo, kartais vos pora tūkstantėlių varganų. O dabar – tai jau beveik norma. Ir vaikai į darželį, mokyklą žingsniuoja pėstute.

Daugiau laisvo laiko

Automobilis, kaip bežiūrėsi, reikalauja nemenkos priežiūros: žiemą reikia nuvalyti sniegą, vakare – ieškoti parkavimo vietos, šaltais rytais – laukti kol apšils variklis ir nusidžiovins langai, vežti jį plovyklą, keisti padangas, piltis kurą, stovėti kamščiuose, draudimas, remontas, o jeigu dar rūpesčiai dėl apgadinimo ar avarijų… O čia – tiesiog imi ir eini. 

Susitaupo pinigų

Transporto kaštai sumažėjo turbūt mažiausiai dvidešimt kartų. Teisybę pasakius, gyvename parankioje vietoje ir daugelis vietų ranka pasiekiamos, per pusvalandį gali visur nueiti, o pas drauges, gyvenančias tolėliau ar užmiestyje, nubildu visuomeniniu transportu – kartais tenka kratytis kone valandą ar daugiau, bet kaina vistiek apie eurą. 

Atradau visuomeninį transportą

Išskyrus kai kurias kryptis – pvz. pobaisio šešiolikto numerio ar senų autobusėlių dardančių į Pilaitę – didelė dalis autobusų ir troleibusų maršrutų, su kuriais susidurdavau, labai patogūs ir smagūs, ir (vėlgi išskyrus kai kuriuos maršrutus) – daug kur galėjau nuvažiuoti ne ką lėčiau, o dar ir gerokai patogiau (nes rankos bei galva laisvos ir tą pusvalandį gali bendrauti su vaiku arba panaršyti internete, pasižymėti dienos darbus arba paskaityti knygą).

Ištryniau appsą, skirtą parkingui, ir įsidiegiau skirtą visuomeniniam transportui. Kad netektų prireikus bilietuko ieškotis spaudos kiosko, be to, matau realius transporto atvykimo laikus ir susiplanuoju maršrutą. Man, kaip visuomeninio transporto naujokei, ši funkcija buvo labai reikalinga.

Dar sykį supratau kokių gerų draugų ir artimųjų turime

Nepatogiausia dalis be automobilio – kelionės už miesto, į gamtą, į išvykas. Ten jau tikrai sunkoka su trijų vaikų manta pvz. išlėkti savaitgaliui. Bet čia mus ne sykį išgelbėdavo geri draugai ar artimieji – paskolindami savo automobilį ar  tiesiog atvykdavo ir prigriebdavo mus savo transportu pas save į svečius arba iš viešnagės parveždavo namo. O kartais tiesiog sėdame į traukinuką, pavasariui atėjus vėl atnaujinsime traukinių keliones. Jau nekalbant apie tai, kad labai prireikus mieste gali išsinuomuoti CityBee, Spark ar išsikviesti Bolt, o ilgesnėms kelionėms retkarčiais išsinuomoti Smile Auto, draugiškos kainos ir aptarnavimas.  

Iš naujo atradau dviratį

Neįtikėtina, bet buvau pamiršusi, koks puikus jausmas lėkti dviračiu. Atsivežiau iš kaimo sodybos ten dulkantį savo dviratį, kaimynas meistras jį sutvarkė – ir kai pirmą sykį pralėkiau gatve, pasijutau laiminga it vaikas. Super, šiltuoju sezonu iki darbo ir atgal galima prasilėkti su vėjeliu. Netrukus reiks ir dar kelis dviratukus nupirkti, kad galėtume važinėti visa šeima (nes vaikų dviračius su automobiliu nudžiovė).

Apsipirkimus atlieku internetu

Jeigu nevairuoji, parsivežti savaitės pirkinius gali būti kebloka. Galima, aišku, grįžti taksi. Bet man labiau patinka – pagrindinius maisto produktus užsisakyti internetu. Susitaupo laiko, neprisiperku to, ko neplanavau ir be to svarbiausias dalykas – nereikia tįsti produktų į namus. Naudodavausi paslauga ir anksčiau – tik tuomet, dėl laiko stokos, o dabar – dėl automobilio stokos:)

Visai neprailgo tie metai be automobilio. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad mano lankstus darbo grafikas. Bet vis dėlto – automobilis yra ne tik patogumas, bet ir rūpestis. Gal turėčiau tiems vagims padėkoti už dovaną?:)  

Kitame tekste – dovanų idėjos, ką padovanoti draugei ar žmogui, mėgstančiam vaikščioti pėsčia.

Linkiu dešimties tūkstančių žingsnių per dieną,
Gitana