Kaip puošiu savo kalėdinę eglutę

Man labai labai artima tradicija puošti eglę Kūčių vakarą ar vos kelias dienas prieš. Tuomet, kai į namus žengia žaliaskarė, jau kvepia šventinio laikotarpio kulminacija ir tas džiaugsmas nespėja išsivadėti per dvi savaites iki 3 karalių, kada ją tenka nupuošti. Aš manau, kad nereikia ištęsti Kalėdų iki begalybės, kad nereikia pradėti dabinti namų dar lapkričio pradžioje.  Mokėkime išlaukti, nes vis skundžiamės, kad laikas bėga per greit, nors patys jį vejame. Kaip žiema ir vasara, kaip žibutės ir lubinai, kaip braškės ir obuoliai – visi savo laiku, nei per anksti, nei per vėlai.

Eglutės puošime esu užėmusi gan stiprią poziciją namuose ir be manęs šis procesas neprasideda. Tikrai nesu ta minkštoji geroji mama, kuri vaikams sakytų „kabinkit, mielieji, kaip jums gražu, svarbu puoškit”. Ne, čia būčiau ne aš, kad ir kaip to kartais norėčiau :). Žinau, kad smagiausia jiems ištraukti žaislus iš dėžių, juos išvynioti, paliesti ir jais pasidžiaugti. Visa tai leidžiu, o jau sukabinti man geriausia vos ne dviese su Vasariu, kuriam estetika irgi ne batų kulnuose guli. Žinoma, kabina kažkiek visi, kol mama neužknisa su savo nurodymais.

Puošti šventinį medį juos mokau. Būna susipykstam, būna dūžta žaislai, bet štai jau po kokių po 2-3 metų bendro puošimo, žaislų šiemet tesudūžo vienas ir jau patys prisimena, kur dera kabinti sunkius žaislus, o kur kabinti burbulus, kaip grupuoti, kad svarbu puošti ir medžio gelmę ir pan. Nenoriu, kad užaugę atkartotų mamą, bet, kad jaustų saiką, estetiką ir grožį noriu, nes internete, matau, daug to, kas man šiaušia plaukus 🙂 Ir ne tik egles turiu omeny.

Gražiausia eglutė ta, kuri tavo namuose

Šiame gyvenimo etape man patinka tik gyvos, kreivesnės, nevienodai lygiai nuaugusios iš visų pusių, retesnėmis šakomis eglės ar kėniai.  Mano namų medis turi būti aukštas –  bent 2 metrų, nes aukštis visada duoda grožio ir erdvės. Taip, net jei gyvenate nedidelėje erdvėje, pasistenkite rasti vietos aukštai eglei, pamatysite, kad kitaip nušvis namai, jie taps erdvesni, nes optiškai eglė šaus į viršų, o drauge ir jūsų bei jūsų svečių žvilgsnis kils aukštyn. Tiesa, tokiu atveju reiktų ieškoti medžio su siauresne laja, kad jis neužimtų pusės kambario.

Nenugrūskite eglutės į kampą, kur nieks nevaikšto, palikite aplink ją bent šiek tiek erdvės, kad neatrodytų, kaip įgrūsta tarp baldų. Šventiniam laikotarpiui išdrįskite ir perstumdyti šiek tiek baldus: galbūt kokį fotelį išneškite į miegamąjį, kad rastųsi daugiau erdvės pagrindinei puošmenai ar patraukite didesnius augalus į koridorių. Tobula, kai pavyksta rasti jai tokią vietą, kad kaskart įžengus į namus jau matoma pati eglė, nusagstyta žaislais ir lemputėmis. Iškart šventiška nuotaika garantuota kasdien.

Kreivokų kėnių rasti Austrijoje buvo sunkoka, bet va retesnėmis šakomis pavyko. Man jos reikalingos tam, kad žaisliukai rastų vietos gražiai kyboti, o ne gulėti ant šakų, o ir pinti lemputes aplink šakas, kur kas lengviau. Bet čia ne taisyklė, čia man taip patinka. Pavyzdžiui, mano tėtis priešingai visada renka kuo tankesnę, bet tada žaisliukai jau lieka tik šakų pakraščiuose.

Eglutės krepšys

Labai dažnai iškyla klausimas, o kaip paslėpti tą eglės apačią. Deda žmonės įvairius audinius, dekius, kurie, mano nuomone, tik dar labiau atkreipia dėmesį ir atrodo kaip blynas apačioj.

Man gražiausia skandinaviškai – į  skardinį kibirą ar pintą krepšį. Aš dedu ir į vieną, ir į kitą. Į skardinį kibirą su vyru įstatome eglutę, o jos kotą fiksuojame plytomis ar akmenimis, tada priberiam smėlio ar žemių. O kadangi turim gražų pintą krepšį, kuriame paprastai būna vaikų miegamojo knygos, šventiniam laikotarpiui suteikiame jam garbingas pareigas – būti gražiuoju eglutės pamatu.

Kuo mažiau maskuokite eglutės apačią. Jei nenorite kibiro ar krepšio, palikite taip kaip yra- specialiame stove ar tiesiog prikaltą ant medinio pagrindo kryžiaus. Paprastumas yra gražu.

Lempučių kasos

Tamsiausiuoju metų laiku negailėkite šviesos. Lai eglė šviečia tūkstančiais lempučių. Jei būtų mano valia ir vaikai nereikalautų žaislų, aš jų net ir nekabinčiau. Man užtektų ir tų 1300 lempučių.

Kad eglė būtų graži, svarbu švieseles išdėlioti ne tik šakų pakraščiuose, bet per visą šakų gylį, tuomet yra apšviečiamas ir medžio vidus, matyti jo kamieno faktūra, gražiai spindi giliau pakabinti žaislai.

Šis darbas užtrunka ne vieną valandą, o jei tankios šakos, tenka ir keliais etapais puošti. Pradėti reiktų nuo apatinių šakų. Pasirinkus pirmąją šaką, pradėti ją pinti nuo kamieno link  medžio išorės, pasiekus šakos pabaigą grįžti atgal ir imtis kitos. Lemputes reiktų sukti lengva spirale tik tiek, kad nekristų ir laikytųsi ties šaka. Svarbu, kad lempučių laidai pernelyg nesuspaustų spyglių, nes atimsime medžio šakų pūkuotą spygliuotumą.

Aš pinu aplink visą eglę, 360 laipsnių kampu ir iki pat viršūnės, bet, žinoma, kad galima pinti ir pusę eglės, jei kitoji pusė ne itin matoma. Tačiau jei statote medį prie lango, būtinai pinkite aplink visą jį, nes lempučių atspindys lange padvigubins šviesos.

Man 2 metrų eglei prireikė 5 girliandų, tad labai praverčia tos, kurios jungiasi tarpusavyje arba tada jau pirkti kelias, bet labai ilgas.

Dar vienas patarimas – įsigykite laiko rėlę ir prie jos prijunkite visas turimas girliandas. Ji pravers, nes nebereikės įjunginėti ir išjunginėti eglutės. Mūsų namuose ji automatiškai įsijungia mums nubudus ir išsijungia, kai išeiname į darbus. Vakare vėl įsijungia prieš mums grįžtant. Patikėkite, labai smagu grįžti į jau šviečiančius šventiškus namus.

Pakabinkit ant kalėdinės eglutės stebuklingą vėrinėlį Arčibaldo vaizdinių

Kabindami žaislus, visada pradėkite nuo sunkių ir masyviausių žaislų. Kaip ir daug kur interjere, svarbiausia sudėlioti didžiuosius objektus, o jau tarp jų pabarstysite ir smulkesnius žaislus. Puoškite tik tais, kurie jums gražūs, nes kitaip kabos ir nedžiugins akies. Tikrai galima  žaislus rotuoti ir leisti kai kuriems pailsėti. Galbūt šiemet vietos ant eglės neradęs žaislas, taps labai mielas kitąmet. Eglė juk kasmet kitokia.

Būtinai puoškite žaisliukais ir eglės vidų, ne tik pakraščius, taip sukursite trimatės erdvės vaizdą, eglė įgaus gylį ir paslapties, o kas gi ten giliau kybo…

Nebijokite pakabinti dviejų ar daugiau vienodų žaislų šalia. Šiemet kilo tokia idėja ir labai gražiai suskambėjo man žaislai dvynukai – vienas šalia kito identiški žaislai. Taip pat, jei puošiate įvairiaspalviais ir įvairių formų žaislais, drąsiai grupuokite spalvas, nes jos tada išryškės  ir pasimatys labiau nei išbarstytos po eglę pavieniui. Tarkime, vienas eglės kampas ryškiai baltas, kitas auksinis, o visa kita kažkur tarp jų. Tik vėl, nesugrupuokite visų, nes tada jau gausis vaivorykštė.

Be to, visada gražiau, kai žaislų šiek tiek mažiau ir dar matosi pats medis, jo šakos, kamienas.

Papildomi dekoro elementai

Daug grožio ir dinamikos mūsų eglei pridedu su paukščiais, drugeliais, kurie tarsi nutūpia ant šakų. Taip pat keliomis dekoratyviomis šakelėmis, kurios įsitaiso ant jau esamų eglės šakų tarsi jas papildydamos. Suteikia žėrėjimo medžio viduje, bet vėl ne per daug.

Visiškai ignoruoju ir nesuvokiu tų blizgių pūkuotų girliandų, kurias žmonės vis dar naudoja. Jos labai užgožia medį ir niekaip nesuprantu, kodėl jas vis dar parduoda. Jas puikiai galima pakeisti dekoratyviomis juostomis, karoliukų girliandomis nuleistomis zigzagais nuo viršūnės, žemyn.

Principas tas, kad kiekviena faktūra prideda grožio ir išbaigtumo. Puiku, kai viskas dera, bet nėra vienoda spalva ar vienoda forma. Visgi saikas būtinas.

Viršūnė – taip ar ne

Jau daug metų nededame viršūnės. Nusprendėme, kad tikroji eglės viršūnė mums pati gražiausia.  Nors turime labai gražią žvaigždę, bet jau daug metų ji lieka tik vaikų pačiūčiuojama ir keliauja atgal į dėžę. Gal kada nors įvyks ir jos renesansas

Visgi jei dedate eglės karūną, neuždėkite per didelės, kad būtų išlaikytas balansas. Čia galioja principas – mažiau yra daugiau, nes viršūnė liekna, lengva, tad ir dekoras turėtų tai atliepti.

Beje, medžio viršūnė turi būti tiesi it styga, o ne nulinkusi, kas gręsia užkabinus per sunkią viršūnę. Taip pat eglė neturėtų remtis į lubas. Tokią jau mačiau šiemet vaikų mokykloje. Medis nuostabiai papuoštas, bet sunkus angelas sveria visą eglės viršų šonan, o ir netelpa jis ten normaliai. Iškart angelas pasunkėjo mano akyse bent 50 kartų.

Malonių akimirkų puošiant namų gražuolę ir ieškant naujų sąskambių!

Su meile,
Renata