Kai rengiau vaiko gimtadienį praėjusį sekmadienį, galvojau, kokia aš laiminga su savo patirtimi. Man jau ne kaskart reikia suderintų dekoracijų, temų, vienodų lėkščių, stiklinių, servetėlių, balionų ir dar vėliavėlių ar smeigtukų į tortus. Esu pakankamai daug rengusi ir dalyvavusi šiuolaikinių gimtadienių, kad žinoti, jog vaikams svarbiausia DŪKIMAS ir SMAGI VEIKLA. Visa kita vaikams tik nereikšmingos detalės. Žinoma, temų vis dar atsiranda, bet, kai keturi vaikai turiu pakankamai laisvės gimtadienius kaitalioti, nes kitaip jau pačiai būtų nebeįdomu daryti pagal tą pačią schemą.
Švęsti savo namų kieme man yra malonumas, nes, kaip jau esu rašiusi ne sykį, niekas už nugaros nestovi, tavo laiko neskaičiuoja ir neprašo jau išeiti, nes laukia kitas gimtadienis. Namie gali rasti ir papildomų rūbų jei kam prireikia, papildomą lėkštę ar lovą, jei yra, kam poreikis nusnūsti. Be to, namai yra vaiko erdvė, kurioje jam smagu priimti savo draugus. Kartais jau atrodo, kad tėvai taip bijo tų šiuolaikinių vaikų savo namuose, kad didesnis būrys draugų taip ir neapsilanko vienas pas kitą svečiuose.
Pripučiamas batutas – „must have” gimtadienyje namuose
Šeimoje turime 2 vasaros gimtadienius, neskaitant tėčio. Didžioji jų dauguma buvo švęsti būtent namuose. Ir žinot ką? Visada kieme turėdavome išnuomotą batutą. Ši pramoga niekada nenusibosta ir kaskart pasitinkama su didžiausiomis ovacijomis. Tad ir šįkart rengiant 5-ąjį Ūko gimtadienį, pirmiausia ėmiausi ieškoti būtent šio daikto, nes jis garantuoja, kad vaikai turės ką veikti, lips, čiuoš, vėl lips ir niekada nesakys, kad pabodo.
Kadangi šventėje laukėme gan nemažai vyresnių vaikų (o ir mūsų pačių trys jau peraugę į kitą levelį :)), kuriems mažieji batutai-čiuožyklos nebetinka, reikėjo ieškoti didesnio. Ieškojau tokio, kokio mūsų kiemas dar nematė. Radau. 6 metrų aukščio gigantą iš tavopramogos.lt . Nė vienam iš vaikų nesakiau, kad šįkart bus didesnis batutas nei įprasta anksčiau, tad galite įsivaizduoti, kokios buvo jų akys, kai didžiulį batutą atvežė ne tėtis, o du malonūs vyrukai ir ištraukė jį iš automobilio. Vien pamačius batuto patiesalo plotą, jiems iš ausų pradėjo sproginėti džiaugsmo fejerverkai ir klyksmas aidėjo per mišką.
Žinau, kad ne visi mūsų skaitytojai turi savo privatų kiemą, bet gal jūsų daugiabučio kiemas yra uždaresnis. Tai gali suteikti galimybę šventei kieme su batutu. Apgalvokite ir pabandykite! Pakvieskite kiemo draugus – juk jų tikriausiai nebus milijonas, bet tokią šventę atsimins visi kiemo draugai. Vaišes galite patiekti pikniko principu ir bus super visiems. Tokia bendruomeniška šventė!
Lauko žaidimai – ir tėvams, ir vaikams
Žinia, kad batutas skirtas tik vaikams, nes ribojamas jų kiekis ir svoris ant pripūsto daikto, tai štai lauko žaidimai tinkami visoms svorio kategorijoms :). Mūsų atveju labai pasiteisino, nes kadangi šventėje dalyvavo nemažai suaugusiųjų, tai jie mielai ėmėsi tų trijų žaidimų, kuriuos turėjome išsinuomavę iš „Spalvoto beržo” .
Mūsų šventėje populiariausias buvo Baggo žaidimas (10 eur/para). Jo metu žaidžia 2 priešininkai ar 2 komandos, kurios meta po 4 maišelius į priešininko taikinį. Savotiškos krepšinio baudos :). Paprasta ir smagu. Kukurūzų maišeliai gerai slysta lenta ir sėkmės atveju pūkšteli į skylę.
Lauko Jenga (15 eur/para) taip pat žaidėjams sukėlė nemažai emocijų, nes kaskart juk atrodė, kad dabar tai jau tikrai paskutinė kaladėlė ir viskas virs žemyn.
Žaidimas Kubb (10 eur/para) man buvo atradimas. Jis sulaukė daugiausia berniukų ir vyrų dėmesio. Senas skandinaviškas žaidimas, kuris nėra greitas, bet įdomus savo strategija, taiklumo lavinimu. Jis nestovėjo kampe, tikrai buvo žaidžiamas. Ir sakyčiau jį visai verta pasiimti net į draugų turistinį žygį ar pikniką. Pramoga ir azartas pievoje ar miško aikštelėje garantuota. Trumpai ir aiškiai jo taisykes video formate galite rasti čia
Muilo burbulai
Kadangi naminio gimtadienio niekas nesuspaudžia į 2,5-3 valandas kaip įprasta žaidimo kambariuose ar kitose erdvėse, turėjome dar keletą veiklų šventės dalyviams.
Drėgnas ir vėsus oras puikiai tiko dideliems muilo burbulams. Iš to lietuviško „kad visiems užtektų”, užmaišėme visą litrą koncentrato, kadangi mišinys turi dar pamyslyti ir pabrinkti kelias valandas. Kaip vėliau pamatėme, kiekio buvo per daug. Bet jis negenda, tad ir po šventės likutį naudojame kasdien, orai tam kaip tik šiuo metu yra dėkingi. Bet 15-20 vaikų rekomenduotume užmaišyti pusę jo – turėtų užtekti, žinoma, nelygu vaikai ir užsiėmimų kiekis.
Lazdeles dideliems burbulams šįkart gaminomės patys, nes norėjome jų turėti daugiau ir, kad bent pusė vaikų vienu metu galėtų tai išbandyti. Tai nesudėtinga, tik pasiruoškite iš anksto. Lazdelių turėjau dar nuo vieno vestuvių projekto, bet galima ir lazdyno ar juodalksnio šakelių prisipjauti (jei miškas šalia) ir medvilninės virvės. Jei tingite ar skubate, visada galite nusipirkti čia.
Užkastas lobis ir laužo gardėsiai
Lobio paieškos mūsų vaikams klasika ir nelabai jau nustebinsi, bet šįkart su vyru sugalvojome, kas gi juos išties nustebintų. Tikrai ne saldainiai ir ne šokoladiniai pinigėliai, nes tas pernelyg tikėtina. Mes sumąstėme visiems įdėti po skardinę „Pepsi” gėrimo ir kadangi šis reikalas yra itin retas mūsų, o radus lobį supratau, kad ir svečių namuose, tai atvėrus dėžę miške nugriaudėjo vaikų nuostabos sprogimas. Vieni džiaugėsi, nes dar niekad nebuvo ragavę, kiti – kad dar niekad negėrė iš skardinės ir visi su šypsenom grįžo iš miško į kiemą.
Beje, patį lobį mes buvome užkasę ir paslėpę miške. Ieškojimas buvo per pieštines užuominas, kad penkiamečiams būtų aišku. Lobio vietoje buvo paliktas kastuvas ir didesnieji vaikai realiai jį iškasė, kiti ištraukė iš duobės ir atvėrė. Šis paprastas triukas išsikasti jiems buvo netikėtas ir įspūdingas.
Dar tą vakarą užkūrėme nemažą laužą, mūsų didieji vaikai kvietė kepti skautišką duonelę, obuolius su cukrumi. Laužas buvo didelis ir labai kaitrus, mažiesiems neužteko kantrybės, bet jis vien savo gražia liepsna šildė visą šventės atmosferą.
Labai smagu, kad tokiuose gimtadieniuose lieka daug laisvės ir erdvės pasirinkimui, ką veikti. Šiek tiek, žinoma, mes tėvai nukreipiam vaikus palaipsniui pristatydami naują veiklą, bet vėliau paliekame pačiam vaikui spręsti, ar jam tai įdomu. Ir vaikai pasiskirsto tarp veiklų: kas mėgsta žaisti vienas, kas su vaikais, kas lauko žaidimą, o kas obuolį kepa. Čia yra šventės LAISVĖ.
Pasiruošimas gimtadieniui drauge
Dar labai noriu parašyti apie tai, kad šįkart pirmą kartą labai ryškiai pajutau, ką reiškia vyresni mūsų pačių vaikai. Išties šiai šventei ruošėsi visi. Rusnė rūpinosi šventės programa, ruošėsi sau garderobą, pasiruošė dainų, o šventės metu surengė mini koncertą, užmaišė skautų duonelės tešlą ir paruošė obuolių puselių laužui, padarė šventinį plakatą, su kuriuo vėliau pasitikinėjo svečius. Vėjas su tėčiu išvakarėse sukrovė laužą. Rusnė su Vėju nusmailino krūvą pagaliukų laužo kepimo gardėsiams.
Pamenu žiūrėjau į juos dirbančius ir galvojau „štai, etapas, kai ruošiasi visi, o ne tik mudu per naktį. Ir, kaip faina, kai visi prisideda – iškart lengviau”. Aišku, per tuos 10 metų ir n gimtadienių ir aš išmokau žiūrėti į detales atlaidžiau, nesistengti padaryti visko tobulai. Kartais prisiminus vaikų pirmąsias šventes, galvoju, ajei, kaip aš taip galėjau padaryt, bet pasirodo, kad galėjau, nes tada atrodė, kad teisinga. Dabar mūsų rengiamų švenčių tiesa kitokia- svarbiausia LINKSMYBĖS. Visi akcentai vaikų šventėse turi būti ties veikla ir, žinoma, pačiu skaniausiu močiutės braškių tortu, kurio liko gal tik trupiniai.
Labai nuoširdžiai linkiu patirti kuo daugiau NAMINIŲ gimtadienių.
Su meile,
Renata