Vienuolikmečio gimtadienis

“Mama, nusiramink”, – švelniai apkabindamas ramino mane mano vienuolikmetis. Aha, būna tikrai tokių akimirkų, kai vaikų emocijų audros išnaudoja kantrybės likučius. Bet to apkabinimo pakako. Kad nuslūgtų akimirkos piktumas. Kad vėl atsirastų supratimo. Ir pasididžiavimas: jeigu sūnus supranta, kad pykstantį žmogų reikia paguosti ir parodyti jam meilę – tai reiškia, kažką augindami sūnų darome teisingai. 

Tai tokia ryto istorija. Bet iš tiesų šis tekstas – apie vienuolikmečių gimtadienį. Ir apie tai, kas galėtų nudžiuginti vienuolikos metų vaiką, jeigu jis panašus į mūsų. Jam patinka šokti breiką, nori išmokti įvairių triukų su paspirtuku, jis brangina draugus, be galo mėgsta kompiuterinius žaidimus (o kas gi nemėgsta), užaugęs nori būti gaisrininku-gelbėtoju, skaitydamas žurnalus būtinai man garsiai pacituoja kokį iš kojų išverčiantį faktą arba liepia išsirinkti atsakymą iš testo, kai variantai būna maždaug tokie “Ką rinktumeisi: valgyti kakučių skonio riešutų sviestą ar riešutų sviesto skonio kakučius? Ką rinktumeisi – neturėti akių ar neturėti ausų?” – aišku, būna įdomus ne tik atsakymas, bet ir argumentai:)

Kur ir su kuo švęsti

Šiemet svarstėme, kur švęsti gimtadienio šventę ir pasikviesti draugus – mintys linko virtualios realybės kambarių link. Bet jubiliatas nusprendė kitaip – “Norėčiau švęsti su šeima ir pasikviesti geriausią draugą”. Tiesa, gimtadieniui artėjant, vietoj vieno draugo sąrašas išsiplėtė iki trijų, bet vis tiek – ne masinis būrys. Man patiko tokia jo mintis – nors ir šaunu susikviesti visus mėgstamus klasiokus, bičiulius, tuos draugus, kurie kvietėsi į gimtadienį tave, taip pat šeimos draugus, bet iš tiesų, labai būna sunku tokiomis sąlygomis maksimalų dėmesį skirti jubiliatui. O šįkart pirmąsyk bus kitaip – galės tiesiog pabūti kartu, be įtampos ir planavimo, tiesiog pašėlti baseine, pažiūrėti kiną ir suvalgyti picą, lydimi tėčio. Tokioje vyriškoje kompanijoje ir siaurame draugų rate. 

O namuose šiemet Kasparas nusprendė pakartoti tą scenarijų, kuris kažkuriais metais buvo padiktuotas ligos ir liko mintyse kaip vienas geriausių jo gimtadienių – šventėme šeimos rate. Visą dieną (na, išskyrus pamokas:) tikrąją jo gimtadienio dieną praleidome drauge ir veikėme tai, ko norėjo jubiliatas. Tiesa, šiemet jau nebuvo lego dėliojimo kaip anąkart:) Daugiau mėgavosi papuoštais namais, rytiniais skanėstais ant stalo (ypač patiko ir galvosūkį vaikams sukėlė želė apelsinų skiltelėse – kaip gi man ją ten pavyko taip supilti?:); vaišėmis McDonald’s, taip pat neribotu ekranų laiku – ši dalis man buvo ne itin prie širdies, bet tądien karaliavo sukaktuvininko norai. 

Gimtadienio tradicija – lobio paieška

Kokios tradicijos? Vienuolikmečiai nors ir žengia į paauglystę, bet vis tiek dar norisi žaismingų dalykų. Juoba, kad šeimoje dar jaunesni sesė ir brolis. Tad viena tradicija liko nuo mažumės – lobio paieška. Kasmet sukuriu eiliuotas mįsles su užuominomis, paprastai jų būna ne mažiau nei jubiliatui metų. Su kiekviena užuomina būna įdėta ir nedidukė staigmena: gardėsis, skanus gėrimas, sausainiai ar kiti mieli mažmožiai ir tolesnė užuomina (vyresnėliai vis nusileisdavo, kad daugiau pavyktų atspėti ir surasti mažajam Jonui). Dalis mįslių lengvesnės, o daliai prireikia ir tėvelių pagalbos:) Finale – jubiliatas randa dovaną-lobį.  Jeigu neeiliuojate – nieko tokio, užuominos gali būti ir neeiliuotos. 

Vienos užuominos pavyzdys:

Nepakirto nuo tiek saldumynų kojų?

Kur paslėpti kitą žingsnį nesumoju

Bet staiga aplanko išganingoji mintis

Ten kur namuose šlapiausia jau išvis 

Jie tikrai nedrįs ten kišt rankelių.

Nes kitaip – bemat pastosiu kelią. 

Ką padovanoti 11 metų vaikui

Ką padovanoti vienuolikos metų berniukui – visą dovanų idėjų sąrašėlį, rekomenduojamą iš savo patirties, rasite čia.  

O žemiau kelios dovanos, su išsamesniais komentarais.

Triukinis paspirtukas 

Kasparas šiemet svajojo apie triukinį paspirtuką. Kokrečiai žinojo, kokio nori, kokios spalvos ir kokio gamintojo, buvo nusižiūrėjęs ir išbandęs pas draugą. Tad buvo lengva. Siuntėmės iš užsienio.  Stebint paauglius ir jaunimą, aktyviai šėlstančius ant jų miesto parkuose, aikštėse ir specialiose aikštelėse, panašu, kad triukinis paspirtukas nudžiugintų ne vieną jaunuolį, tad puikiai gali tikti kaip dovana ir vyresniems negu 11 metų vaikams ir ne tik berniukui. 

Bet bėda ta, kad sūnaus gimtadienis lapkričio viduryje, jau nedaug jis spėtų pasidžiaugti paspirtuku iki šalčių, tad sutarėme, kad šiemet gimtadienio dovana išimties tvarka bus įteikta lygiai mėnesiu anksčiau. Beje, tai buvo jungtinė dovana nuo šeimos, senelių ir dalį pinigų sūnus sutaupė pats. Kad ir vertę geriau suprastų, ir kad išvengtume bereikalingų daiktų.

Keliautojo medalionas

Gal dėl to, kad sūnus pats prisidėjo, o gal dėl to, kad koks gimtadienis be dovanos – norėjosi dar įteikti bent kažką per tikrąją gimtadienio šventę. Sūnui pastaruoju metu ėmė patikti amuletai, pakabukai ar apyrankės, tad kaip tik buvau užmačiusi Facebook’e tokią fainą idėją – Keliautojo medalioną. Užsakėme ir įteikėme, linkėdami jam ir tolimų, ir artimų kelionių. Tiesa, truputį buvo neramu, kad nusimins, nes juk nėra jokio Lego ar pan. – bet ne, sureagavo labai gerai ir tą pačią dieną juo pasipuošė į mokyklą. 

Flintas prenumerata

Na, ir kad tęstųsi tie juokingi testai, kuriuos kartu paskaitome ir pakikename – padovanojome dar metinę Flintas prenumeratą. Skaityti mėgstantiems vaikams žurnalai, sakyčiau, puiki dovana – be to, džiugina pusę metų ar net metus. Kaip tik neseniai gavo dar pernai gimtadieniui svečių dovanotos prenumeratos paskutinį numeriuką, kurį perskaito nuo iki, vis pažerdamas garsiai kokių nors man negirdėtų faktų ar juokingą citatą. Žurnalą galima parinkti pagal vaiko pomėgius.

11 smagumų kuponai 

Taip jau būna, kad kartais vyresnėliams tenka dėmesio truputį mažiau, negu jaunėliams, tad dar įteikėme sūnui 11 smagumų kuponus. Suklijavau 11 mažų vokelių, kuriuose – kortelės su tokiais smagiais dalykais kaip pvz. mamos daromas nugaros masažas (reikia gi kažkaip išnaudoti kažkada lankytus klasikinio masažo kursus:), “Einu miegoti kada noriu”, galimybė paprašyti bet kokio norimo patiekalo, papildoma diena su tėčiu ar mama (mes karts nuo karto pasidarome tokį Mamos ir vaiko / Tėčio ir vaiko laiką, kai būname tik su vienu iš vaikų ir darome tai, ką jie pasirenka – tiesa, vieną sykį renkasi vaikas, kitą – tėvai). Ir dar į vieną vokelį įdėjau galimybę kažką užsisakyti mobiliesiems žaidimams. Jiems taip patinka virtualiame žaidime įsigyti kokį naują rūbą, automobilį ar įrankį  – bet gi tėvai to beveik niekad nesupranta ir neleidžia:) Mes irgi – bet šįkart padarėme išimtį. 

“Kodėl gimtadienio diena visada trunka taip trumpai ir vėl bus tik po metų”… vakare gulėdamas lovoje guodėsi mano mylimas pirmagimis… Neįtikėtina, jau vienuolika metų esu mama.